Seimo sprendimą žada dar šiemet, opozicijos atstovai abejoja
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius „Delfi“ komentavo, kad artimiausiu metu ketinama spręsti po Konstitucinio Teismo sprendimo susidariusią situaciją.
Jis patvirtino, jog praėjusią savaitę planuotas svarstyti įstatymo pakeitimas, – kuriuo, be kitų sprendimų, norėta patvirtinti grynojo atsiskaitymo (angl. net billing) modelį verslo gaminantiems vartotojams, – buvo atidėtas būtent laukiant pataisų, susijusių su 2 GW ribojimu. Norima viską svarstyti kartu.
„Tikrai nematau, kad verslas patyrė nuostolių. (…) Yra tam tikrų faktų, kad kai kurie projektai ieško, kas juos nupirktų. Tai – irgi tam tikras signalas, ar norėta galbūt visas tas galias paimti į savo rankas ir palikti tiems smulkiems gamintojams, kurie ruošėsi investuoti, ir tokiu atveju atsirastų tam tikrų netgi spekuliacinių dalykų. Manau, kad tam kelias užkirstas“, – sako politikas.
„Bus jau komiteto siūlymas. Bet tikrai padirbėsime šiomis dienomis ir turėsime projektą“, – apie planuojamą klausimo grįžimą į Seimą kalbėjo Ekonomikos komiteto pirmininkas.
Tačiau kai kurie opozicinių partijų atstovai mano, jog viskas nebus taip paprasta.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, to paties Seimo komiteto narys Lukas Savickas sako, kad Energetikos ministerijos pernai liepą pasiūlytas, šiemet vasarį papildytas ir dabar ketinamas taisyti reguliavimas yra žalingas.
„Jeigu teisingai prisimenu: mano paties įstatymo projektas, kuris iš esmės siūlė naikinti šitą įstatyme numatytą ribojimą, buvo atmestas pateikimo stadijoje viso labo keliais balsais ir grąžintas tobulinti.
Tad manau, kad tarsimės su kolegomis ir neatmesčiau pačios paprasčiausios galimybės pakartotinai ir skubiuoju būdu pateikti dar kartą šį įstatymo projektą, kuris panaikina tą nuostatą įstatyme ir išsprendžia tą klausimą, kuris aiškiai identifikuotas Konstitucinio Teismo sprendime“, – sako Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas.
Seimo posėdyje ketvirtadienį planuojama pateikti dar šiemet sausį registruotą L. Savicko, Algirdo Butkevičiaus ir dalies kitų Seimo narių parengtą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo „siūloma neriboti saulės šviesos energijos elektrinių bei gaminančių vartotojų elektrinių suminės įrengtosios galios“, rašoma aiškinamajame rašte.
Pernai vasarą vadinamuoju „Proveržio paketu“ buvo įtvirtinta, kad 2 GW tinklo pajėgumų skiriami komerciniams projektams, o 2,4 GW – buitiniams gaminantiems vartotojams.
Ministerija: siekiama apginti žmonių interesus, kompensacijų reikalavimas nepriimtinas
Energetikos ministerija „Delfi“ teigė, kad be pernai liepą priimto įstatymo būtų kilę sunkumų fizinių asmenų elektrinių plėtrai. Verslo svarstymus reikalauti kompensacijų ji vadina nepriimtinais.
„Ministerija gina žmonių interesus: be tokios nuostatos įstatyme šiandien tinklo pajėgumai būtų atitekę stambiesiems elektrinių vystytojams ir Lietuvoje neturėtume nė vienos gyventojų pasistatytos nuosavos elektrinės. Todėl saulės parkų vystytojų ketinimai dėl kompensacijų yra nepriimtini ir ministerija dės visas pastangas, kad tokia situacija neįvyktų.
„Konstitucinis Teismas aiškiai konstatavo, kad energetinis saugumas ir patikimumas yra svarbus tikslas, todėl ūkinės veiklos reguliavimas šioje srityje yra galimas ir pateisinamas.
Įstatymo ir įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos priimtos siekiant apsaugoti gyventojų interesus, nes be šių nuostatų, tinklo pajėgumai būtų atitekę komercinių saulės elektrinių vystytojams ir Lietuvoje turėtume labai ribotas galimybes gyventojams įsirengti nuosavas saulės elektrines“, – ministerijai paantrino Vyriausybės kanceliarija.
Verslas padėtį mato kitaip: prarasto laiko nesugrąžinsi
Bendrovė „Elektrum Lietuva“, remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skelbiamais dokumentais, yra numačiusi plėtoti tris bendros 182 MW galios projektus, tačiau pagal vasarį priimtą nutarimą, daliai galios (135 MW) būtų taikomi ribojimai.
„Mes patys beveik metams turėjome stabdyti savo pradėtus vystyti saulės projektus ir lygiai tiek pat laiko negalėjome pradėti naujų, o tai reiškia tiesioginius milijoninius nuostolius.
Dėl to nukentėjome ir kaip vystytojas, ir kaip elektros tiekėjas, nes visada turėjome aiškią ir užtikrintą garantiją dėl savo vystomų projektų, kad jų pagamintą elektrą parduosime savo klientams, priešingai nei dalis kitų vystytojų, kurie patys neturi klientų“, – teigė M. Giga.
Bendrovė nekomentuoja, ar imsis teisinių veiksmų.
„Aura Power developments“ numačiusi 375 MW projektą, kurio beveik 280 megavatų galiai būtų taikomas ribojimas. Pernai liepą skelbta, kad investicijos sieks 300 mln. eurų.
Bendrovės partnerės Lietuvoje „Rene Group“ vadovas Aistis Radavičius mano, jog KT sprendimas yra teisingas.
„Nieko panašaus. Jis sustabdęs atitolino tiktai mažesnių elektros kainų atėjimą į Lietuvą, nes metams laiko buvo nukelti projektai“, – argumentuoja A. Radavičius.
Jo vertinimu, gali būti, kad dabar net ne visi projektai bus įgyvendinti, nes pasikeitė sąlygos rinkoje, įskaitant ir finansavimo sąlygas. Tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“ smarkiai išaugo, skolintis esą daug sudėtingiau, kartu sunkiau pasirašyti tiesiogines elektros pirkimo-pardavimo sutartis (PPA).
Turi būti sutvarkyti teisės aktai, kurie yra antikonstituciniai, tą turėtų daryti atsakingos institucijos, ministerija, VERT ir kažkaip atstatyti tie pažeisti vystytojų lūkesčiai“, – sako A. Radavičius.
Jis teigia, kad administraciniuose ir teisminiuose procesuose iki šiol remtasi „atsinaujinančių išteklių (įstatymo – red.) nuostata, kuri dabar pripažinta antikonstitucine“, tad esą visa valdžios argumentacija, kodėl nebuvo išduodami plėtros leidimai ir prisijungimo sąlygos, „sugriūna kaip kortų namelis, nes išmušamas pats pagrindas“.
„Manau, kad dabar tikrai yra pagrindo ieškoti teisybės teismuose, teikti kompensacijas, bet netgi ne pinigai šiuo metu svarbiausia. Svarbiausia, kaip elgiasi valdžios institucijos visus šitus metus, kaip jos realiai tyčiojasi iš vystytojų“, – kalbėjo A. Radavičius.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad elektros vartotojai patyrė šimtus milijonų eurų nuostolių, o ir teisminių ginčų gali kilti.
„Didžiausia dalis yra dėl „merit order“ efekto: daroma analizė, augant saulėtumui, kaip keičiasi kainos Lietuvoje ir gretimose valstybėse. Tada pagal tai gali įvertinti, kaip esančios saulės elektrinės lemia rinkoje elektros energijos kainą.
Konfederacijos prezidentas pridūrė, kad reikia skaičiuoti ir tai, kiek pajamų netenka nuomotojai, kurie nuomoja savo žemę saulės elektrinių vystytojams, ko netenka vietinės bendruomenės dėl gamybos mokesčio.
Anot jo, tolesni sprendimai Seime vis tiek nepakeis to, kas jau padaryta. Jis svarsto, kad galbūt pagelbėtų, jeigu išduoti plėtros leidimai būtų dabar pataisyti ir neliktų ribojimų.
„Neišspręs pagrindinės problemos – prarasto laiko. Jeigu galėtų mus pernešti į 2022 metų pavasarį ir padaryti viską iš naujo, tai būtų sprendimas, bet, deja, mes to negalime padaryti. (…) Pati pagrindinė problema, kad yra prarastas laikas“, – sako M. Nagevičius.
Teisės ekspertai: valdžiai duodama laiko, bet reikia politinės valios
Vilniaus universiteto (VU) Privatinės teisės katedros docentas Paulius Miliauskas komentuoja, kad Konstitucinis Teismas nurodė, jog Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 str. 10 d. Konstitucijai prieštaraujama ta dalimi, kuria nėra nuspręsta dėl kompensavimo tvarkos asmenims, kurie dėl pasikeitusio reguliavimo nebegalės toliau vykdyti suplanuotos veiklos.
„Taigi, kompensavimo taisyklės turėtų būti nustatytos Seimo. Žinoma, žiūrėsime, ar Seimui pakaks politinės valios nustatyti kompensavimo mechanizmą. Jeigu Seimas nenustatys sąžiningų verslo prarastų nuostolių kompensavimo taisyklių, tuomet neabejoju, kad verslo subjektai pradės reikšti ieškinius dėl antikonstitucinio reguliavimo jiems sukeltų nuostolių“, – sako ekspertas.
Tačiau jis kelia klausimą dėl įstatymo taikymo atgaline tvarka prašymams ir ketinimų protokolams, kurie jau buvo sudaryti iki įstatymo nuostatos įsigaliojimo.
„Ši problema neišsisprendžia vien tik pakeitus teisės akto formą. Įstatymo pritaikymo atgal problemą reikia rimtai spręsti, kad būtų padaryta kuo mažiau žalos. Jeigu problema bus tiesiog nustumta į priekį, perkelta į kitos rūšies teisės aktą, – ir vėl bus ginčas, nes įstatymo pritaikymo atgaline data klausimas liks neišspręstas. Mano vertinimu, verslas turi galimybių bylinėtis su valstybe“, – sako P. Miliauskas.
Anot jo, pagal teismų praktiką įmanoma reikalauti žalos iš valstybės institucijų atlyginimo, jeigu jos subjektų atžvilgiu priėmė sprendimus, remdamosi KT pripažintais antikonstituciniais aktais. Vis dėlto, tokią teisę išlaiko tie subjektai, kurie aktyviai nesutiko su valstybės institucijų aktais (ginčijo juos teisme), pabrėžia ekspertas.
Tuo metu advokatų kontoros „Cobalt“ partneris Paulius Markovas teigia, kad Konstitucinis Teismas priėmė labiau deklaratyvų nutarimą, kuriuo pasakė, kad ne tiek pats reguliavimas blogas turinio prasme, – problema ta, jog tą reguliavimą įtvirtino netinkamas teisės aktas, tai yra, kad vietoj įstatymo, vietoj Seimo valios, reguliavimas buvo nustatytas Vyriausybės nutarime.
Jis atkreipia dėmesį, kad oficialiai teisės aktų duomenų bazėje KT verdiktas bus paskelbtas tik gegužės 2 dieną, kitaip tariant, iki tol jis nėra vykdytinas, o valdžia gaunanti laiko „susitvarkyti“.
„Energetikos ministras lyg taip ir pasakė, kad bus imtasi priemonių tą patį reguliavimą turinio prasme perkelti iš Vyriausybės nutarimo į įstatymą. Tai jeigu taip įvyks, tai iš esmės verslo reguliacinė aplinka nepasikeis.
„Bet jeigu bus nepriimtas laiku tas reguliavimas dėl to, kad artėja rinkimai, „dūžta lėkštės“ Seime ir gali pritrūkti balsų, arba bus priimtas dabar kažkoks kitoks reguliavimas, kuris dar labiau pablogina verslo padėtį, lyginant su Vyriausybės nutarimu, – tai tada jau iš tikrųjų atsiras pagrindas pagalvoti dėl, pavyzdžiui, žalos atlyginimo“ (…).
Jeigu dabar įstatyme atsirastų dar kitoks reguliavimas, dar griežtesnis, suvaržantis verslą, na, tada natūralu, kad verslas gali sakyti „žiūrėkite, čia jau virš visko“, – sako „Cobalt“ partneris.
Pasak P. Markovo, lieka klausimas, ar užteks politinės valios nubalsuoti už tokį įstatymo projektą laiku.
P. Miliauskas sako, kad į galimus nuostolius verta pažvelgti iš kelių skirtingų perspektyvų:
- žala saulės parkų vystytojams, kadangi jiems turi būti atkurta teisė vystyti projektus pagal sąlygas, buvusias iki neteisėto įstatymo priėmimo, o jeigu tai nebus padaryta, tai jie patirs žalos;
- žala dėl užvilkintų projektų, prarasto laiko dėl antikonstitucinių įstatymų;
- žala kiekvienam vartotojui, nes dėl neišvystytų projektų nesumažėjo elektros kaina ir visi vartotojai realiai moka už elektrą daugiau nei ji kainuotų išvysčius visus planuotus projektus.
Jis pažymi, kad čia kyla du svarbūs klausimai: pirma, kokia tuomet turėtų būti ta riba, ir, antra, nustatymas tos galios ribos, kuri dar nėra pasiekta, savaime neišspręstų verslo jau patirtų nuostolių dėl sustabdytos elektrinių plėtros 2022 m. liepos mėn. – 2024 m. gegužės 2 d. (dieną, kai oficialiai bus paskelbtas KT nutarimas).
Dar daugiau, jeigu Energetikos ministerija laikytų, kad Vyriausybės nutarimo perkėlimas į įstatymą yra optimalus sprendimo būdas, toks požiūris būtų „nihilistinis“.
„Nes laikoma, kad Seimas turi vykdyti Vyriausybės nurodymus ir aklai perkelti antikonstitucines nuostatas. Seimas yra įstatymų leidžiamoji valdžia ir savarankiškai priima teisės aktus. Taip pat lieka neišspręstas taisyklių galiojimo atgal klausimas“, – sako advokatas.
„Bet kuriuo atveju, Vyriausybės nutarimo kopijavimas į įstatymą nespręs problemos, nes pats Vyriausybės nutarimas yra ydingas – jame nėra visų KT nutarime nurodytų aspektų, kurie turi būti aptarti įstatyme“, – teigia jis.
„Cobalt“ partneris P. Markovas vis dėlto laikosi pozicijos, kad KT, vertindamas reguliavimo teisėtumą, nevertino, koks buvo projektų užvilkinimas ar delsimas.
„Toks klausimas net nebuvo keliamas. Ir čia įdomiausia tai, kad uždelsimas buvo akivaizdus, maždaug 8 mėnesių, visiškai be pagrindo, jeigu taip žiūrėtume pagal teisinį reguliavimą tuo metu: tiek tinklo operatoriai, tiek VERT buvo tiesiog sustabdę sprendimų priėmimą pagal telefoninę teisę.
Mato galimybę bylinėtis
„Rene Group“ vadovas A. Radavičius sako, kad bendrovei turėjo būti išduotas leidimas plėtrai minėtam parkui Ignalinoje pernai metais, bet jis nebuvo išduotas ir nebuvo atsisakyta jo išduoti.
Dabar, teikiant apeliaciją, remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad tas straipsnis, kuriuo iki šiol buvo remtasi, yra antikonstitucinis, manau, suteikia pagrindo reikalauti, kad būtų atstatytos tos pažeistos teisės“, – sakė A. Radavičius.
Anot jo, tikėtina, kad ir Seime vyks diskusijos dėl įstatymo pakeitimo.
„Žiūrėsime, stebėsime iš arti, kaip yra tai daroma ir bandysime reaguoti, jeigu manysime, kad tai nėra daroma teisingai“, – sako A. Radavičius.
Tuo metu LAIEK prezidentas, energetikos ekspertas M. Nagevičius, paklaustas, ar pats Vyriausybės nutarimas bent kažkiek pagerino situaciją dėl pernai vasarą priimto įstatymo, teigė, kad nutarimas „pajudino situaciją iš mirties taško, buvo žingsnis į priekį“.
„Nes iki vasario 1 dienos nutarimo iš viso buvo užblokuota visa saulės energetikos plėtra ir visi laukė, kada tarp vystytojų baigsis „grožio konkursas“, kur bus pasirinkti vystytojai, telpantys į 2 gigavatų kvotą iš keturių su trupučiu gigavato, norinčių vystyti“, – sako M. Nagevičius, pridurdamas, kad nutarimu, iš kitos pusės, įvestas gamybos ribojimas.
Jis pabrėžia, jog nutarimu vis dėlto mėginta spręsti aukštesnio teisės akto – įstatymo – klaidą.
„Įdomu, kad tuo metu ir Teisingumo ministerija savo išvadose rašė, derinant tą projektą, kad čia galimas prieštaravimas Konstitucijai, kad įstatymas taisomas Vyriausybės nutarimu. Dabar Konstitucinis Teismas pripažino, kad taip ir yra.
KT teigia, kad Seimas, nustatęs saulės elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimą (2 GW) ir laikinai sustabdęs saulės šviesos energijos elektrinių plėtrą, siekė užtikrinti viešąjį interesą.
Bet: nenustatęs, kaip toliau bus vykdoma asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės elektrinių įrengimo procesą, ūkinė veikla, įstatymų leidėjas nesilaikė iš Konstitucijos kylančio reikalavimo esmines elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių plėtros sąlygas, draudimus ir ribojimus nustatyti įstatymu.
Konstitucinis Teismas taip pat teigia, kad Vyriausybės vasario 1 dienos nutarime nustatytas teisinis reguliavimas, – pagal kurį galima tolesnė, viršijant 2 GW, saulės šviesos energijos elektrinių plėtra, – konkuruoja su nustatytuoju įstatyme, nėra paisoma iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, pagal kurią poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams.
„Vyriausybės 2023 metų vasario 1 dienos nutarime yra įtvirtintos esminės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių plėtros sąlygos, darančios esminį poveikį šiai ūkinei veiklai, kurios, kaip minėta, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 46 straipsnį, turi būti nustatytos įstatymu“, – teigia Konstitucinis Teismas.
