„Man sunku įsivaizduoti įmones, finansuojančias savo veiksmais karą Ukrainoje ir nekaltų žmonių žudymus. Jeigu tokios įmonės atsiras, tada Vyriausybė imsis atitinkamų sprendimų (...).
Lietuva yra priėmusi daug sprendimų, tiek dėl kalio trąšų, tiek dėl rusiškų suskystintų gamtinių dujų. Jeigu atsiras „drąsuolių“, kurie sugalvos finansuoti karą Ukrainoje, Vyriausybė priims atitinkamų sprendimų (...). Kol kas to nematome“, – pirmadienį Energetikos ministerijoje žurnalistams kalbėjo D. Kreivys.
Taip jis atsakė į klausimą, ar Lietuva turėtų užtikrinti dujų tranzitą iš Rusijos, jeigu, pavyzdžiui, Latvijos įmonės norėtų pirkti rusiškų dujų.
Latvijai ir Estijai pasekus Lietuvos pavyzdžiu neimportuoti rusiškų dujų ministras nesiėmė komentuoti, kiek ilgalaikis yra kaimynių sprendimas.
„Jeigu pažiūrėsime, ką pasakė latviai ar estai, jie pasakė, kad šiandien neperka dujų. Apie ateitį jokių pranešimų nebuvo. Kiek man žinoma. O šiai dienai nei latviai, nei estai tikrai dujų iš „Gazpromo“ neperka“, – sakė D. Kreivys.
Svarsto, ar plėsti Klaipėdos terminalą
Nors Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas šiuo metu turi didesnius pajėgumus, nei išnaudoja Lietuva, ministras užsiminė apie galimybę jį plėsti.
„Lietuva šiuo metu skaičiuoja terminalo išdujinimo pajėgumų išplėtimo ekonomiką: jeigu ekonominiai paskaičiavimai ir galimybės leis, Lietuva išplės terminalą“, – sakė ministras.
„Kadangi plėtimas terminalo yra investicijos, tai jos vykdymas priklausys nuo to, kaip ta investicija atsiperka, tai įmonės (terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ – red.) reikalas pasiskaičiuoti grąžą ir nuspręsti, ar investuoti, ar ne“, – sakė jis.
Pasiteiravus, ar Lietuvos planus veiks Latvijos ir Estijos sprendimai dėl terminalų, ministras sakė, kad daug kas priklauso nuo dujų poreikio regione, bet matyti, jog jis augs.
„Regione, be Latvijos ir Estijos, yra Suomija ir Lenkija ir priklausomai nuo ateities rinkos konjunktūros, tas poreikis ir dėliojamas. Šiandien pakankamai aišku, kad poreikis dujų regione augs, todėl tokios galimybės ir yra svarstomos“, – sakė D. Kreivys.
Dabar Lietuvos dujų poreikiai patenkinami visiškai, terminalas gauna po tris didelius SGD krovinius per mėnesį.
Ministras pripažino, jog visas Baltijos regionas be rusiškų dujų kitą šaltąjį sezoną turėtų dujų aprūpinimą „ant ribos“: Lietuva sunaudoja daugiausiai dujų, antroje vietoje yra Latvijoje, o mažiausiai dujų naudoja Estija. Jo žiniomis, Estijoje terminalas galėtų atsirasti palyginti greitai.
„Kadangi (Estija) turi nemažai paruošiamųjų darbų padarytų, gali būti, kad terminalas Estijoje gali atsirasti pakankamai greitu metu. Apie tai mane informavo Estijos ministras prieš gerą savaitę“, – kalbėjo D. Kreivys.
Ministras nekomentavo Latvijos bendrovės „Latvijas Gaze“, kurios vienas iš akcininkų yra „Gazpromas“ pasisakymų, kad ji vis dėlto svarsto atsiskaitinėti su Rusija už dujas rubliais.
„Aš turbūt negaliu komentuoti Latvijos privačių įmonių pasakymų“, – sakė D. Kreivys.
Klausiamas, ar vis dėlto nenutiks taip, kad kokiu nors būdu rusiškos dujos pateks į Lietuvos perdavimo sistemą, – turint omenyje, kad ir Lenkija turi dar galiojančią sutartį su „Gazpromu“ – ministras teigė, kad, jo žiniomis, „dujų kryptis iš Lietuvos bus Lenkijos kryptimi“.
„O dėl mūsų rinkos aš pasakiau: sunkiai įsivaizduoju, kad į Lietuvą gali patekti tokios dujos“, – sakė D. Kreivys.
Jis taip pat pasisakė, ar sprendimas neimportuoti rusiškų dujų turės įtakos dujų kainai Lietuvoje.
„Vamzdžiu atitekančių dujų (tai yra, „Gazpromo“ dujų – red.) kaina nesiskyrė nuo kainos, kuri yra rinkoje“, – kalbėjo energetikos ministras.
Ruoštasi iš anksto
D. Kreivys atskleidė, kad scenarijui atsisakyti rusiškų dujų buvo ruošiamasi iš anksto.
„Šiai dienai sprendimai, kurie padaryti, yra padaryti Lietuvos įmonių, remiantis Vyriausybės rekomendacijomis gruodžio mėnesį. Vyriausybė kol kas jokio sprendimo nėra priėmusi, bet jeigu reikės, juos yra pasiruošusi priimti (...).
Gruodžio mėnesį mes ruošėmės visiems variantams, kurie galimi, ir vienas iš variantų toksai, kad Rusijos atsakas į galimas sankcijas gali būti dujų šantažas“, – teigė D. Kreivys.
Plačiau situacijos apie ministras nekomentavo motyvuodamas konfidencialumu.
Energetikos ministerija šeštadienį paskelbė, kad Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų. Tai padaryta, be kita ko, reaguojant į „Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje“. Tad Lietuvos dujų perdavimo sistema nuo šio mėnesio pradžios veikia be rusiškų dujų importo.
Visas Lietuvos dujų poreikis patenkinamas per Klaipėdos SGD terminalą. Prireikus, dujos taip pat gali būti pristatomos į Lietuvą per dujų jungtį su Latvija, o nuo gegužės 1 dienos – ir per dujų jungtį su Lenkija (GIPL).
Dujos tranzitu per Lietuvą ir toliau transportuojamos Karaliaučiaus poreikiams, tačiau kitokiu nei buvo įprasta techniniu režimu, užtikrinant tik tranzitui reikalingo dujų kiekio perdavimą.
Po Lietuvos pareiškimo buvo paskelbta, kad dujų iš Rusijos neimportuoja ir Latvija su Estija.
„Nuo balandžio 1 dienos į Latviją, Estiją ir Lietuvą rusiškos gamtinės dujos daugiau nebepatenka“, – Latvijos radijui šeštadienį sakė šios šalies gamtinių dujų saugyklos operatoriaus „Conexus Baltic Grid“ generalinis direktorius Uldis Bariss.
Pasak jo, šiuo metu Baltijos šalių rinka aprūpinama iš požeminėje Latvijos saugykloje esančių dujų atsargų, pranešė ELTA.
JAV jau anksčiau uždraudė rusiškos naftos ir dujų importą, o Europos Sąjunga (ES) ir toliau perka Rusijos energetinius išteklius. Pernai ES iš Rusijos importavo apie 40 proc. visų savo sunaudojamų gamtinių dujų.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį paragino likusias ES nares pasekti Baltijos pavyzdžiu.
