„Lietuvoje energetinio skurdo padėtis išlieka viena prasčiausių Europos Sąjungoje, ir ji gali suprastėti, jeigu vėl kiltų kainos arba per lėtai vyktų (pastatų) renovacija“, – rašoma gegužės pabaigoje skelbtame Europos Komisijos (EK) dokumente.
Persekiojantis skurdas
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius komentavo „Delfi“, kad nors padėtis Lietuvos energetikoje nėra vertinama dramatiškai blogai, tačiau energijos paslaugų prieinamumo tematika yra aštri.
„Energetinis skurdas yra eilę metų persekiojanti Lietuvą problema ir, deja, tas elektros kainų šuolis situacijos nepagerino. Labiausiai nukenčia tie namų ūkiai, kuriems ir taip sunku susimokėti tas sąskaitas.
Čia Komisija turi pastabą turbūt pirmiausiai Vyriausybės taikomoms priemonėms, kurios buvo horizontalios ir nekalibruotos, nenutaikytos į tuos skurdžiausius namų ūkius, į verslus, kurie, sakykime, susidūrė su didžiausiais iššūkiais. Ir čia Komisija mano, jog nebuvo pakankamai užtikrinta, kad būtų pasiektas energinio skurdo balansas“, – sako jis.
Kaip dar vieną problemą jis mato ir pastatų renovaciją, apie kuria kalba ir EK, vadinanti procesą „per lėtu“ pasiekti klimato neutralumo tikslus šiame sektoriuje iki 2050 metų.
Ta pati renovacija: lyg ir išmokta pamoka – atsimename pirmąją renovacijos bangą, kur buvo labai sudėtinga savivaldybėms, – tačiau dabar vėlgi nematome tokio didesnio išsijudinimo“, – teigia už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys.
Energetikos ministerija komentuoja „Delfi“, kad sprendžiant energetinio skurdo klausimus šiuo metu pagrindinės veiklos kryptys – pagalbos gyventojams ir projektų, kurie vėliau turės įtakos gyventojų išlaidų mažinimui, vystymas.
„Primename, jog vien pagal Vyriausybės dalinio elektros energijos ir gamtinių dujų kainos kompensavimo mechanizmą per 2022 m. ir 2023 m. sausio-balandžio mėnesius buitiniams elektros ir gamtinių dujų vartotojams skirta 857 mln. eurų kompensacijų.
Jame sakoma, kad taip pat papildomai taikoma šildymo kompensacijų schema (2022 m. bendras paramos gavėjų skaičius buvo apie 367,8 tūkst. asmenų, arba 239,3 tūkst. šeimų, kurių kompensacijoms skirta 73 mln. eurų).
„Vienas svarbiausių sprendimų mažinant energetinį skurdą – parama energetinio skurdo bendrijoms. Jų projektams numatoma valstybės paramos apimtis – 174 mln. eurų. Tai bus dotacijos ir paskolos iš „REPowerEU“. Šių priemonių kvietimus planuojama skelbti šių metų antroje vasaros pusėje“, – aiškina ministerija.
Pasak jos, bus skiriama parama atsinaujinančių energijos išteklių bendrijų kūrimui savivaldybėse, statant saulės parkus ir pajamas panaudojant elektros kainos kompensacijoms nepasiturintiems gyventojams. Tikimasi, kad šios priemonės instaliuotą atsinaujinančių energijos išteklių kiekį tinkle padidins 340 MW.
ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2021 metais 6,9 proc. Bendrijos gyventojų neturėjo galimybių pakankamai šildytis būstą. Padėtis šalyse įvairi: didžiausia problema buvo Bulgarijoje (24 proc.), Lietuvoje (23 proc.), savo ruožtu, mažiausia ji Suomijoje (1 proc.).
Duomenys detaliau pateikiami šiame infografike:
Su parama siūlo elgtis taikliau
Anot eurokomisaro V. Sinkevičiaus, kompensacijos už energiją yra suprantamas ir reikalingos, tačiau turėtų būti tikslingesnės.
Ministerija savo ruožtu teigia, kad galutinė gamtinių dujų kaina net ir su kompensacijomis gyventojams yra išaugusi daugiau nei 3 kartus, palyginant su tuo, kokie dujų tarifai buvo prieš energijos kainų krizę. O elektros kainos, nors ir sumažėjusios šiuo metu, tačiau vis dar yra dvigubai didesnės nei pastarojo dešimtmečio vidurkis.
Jame priduriama, kad gyventojų ir verslo pokyčius taupant energiją patvirtina elektros ir dujų suvartojimo statistika – Lietuvoje elektros suvartojimas sumažėjęs daugiau nei 10 proc., o dujų suvartojimas 2022 metais sumažėjo 35 proc.
Du trečdaliai elektros – iš svetur
Europos Komisijos rekomendacijose pabrėžiama ir dar viena Lietuvos energetinio paveikslo aplinkybė: priklausomybė nuo užsienio.
„(Lietuva) importuoja apie du trečdalius savo bendro poreikio (gross electricity) ir beveik visą naftą bei dujas. Dar daugiau, nafta ir dujos sudaro tris ketvirtadalius šalies energijos struktūros“, – teigiama dokumente.
V. Sinkevičiaus teigimu, kalbant apie transportą padaryta „labai nedaug“.
„Jau esu minėjęs problemą dėl įkraunamų stotelių stygiaus, kur neįmanoma skatinti gyventojus persėsti į švarų transportą, į elektromobilius, kai yra didelė įtampa, kalbant apie stotelių skaičių“, – sakė eurokomisaras.
Kalbėdamas apie elektros importą jis pažymėjo, kad priekaištų yra, tačiau einama teisinga kryptimi.
„Čia reikėtų tęsti mūsų strateginius projektus, jie kaip ir juda pakankamai neblogai: sinchronizacija su kontinentine Europa taip pat yra labai svarbi. Čia Lietuvai turbūt mažiau priekaištų, norėtųsi, kad ir Baltijos kaimynės greičiau atliktų „namų darbus“, pirkimus ir sinchronizacija įvyktų kuo greičiau.
Bet dabar Vyriausybė nusimačiusi ir jau pradėti konkursai, kalbant apie atsinaujinančios energetikos plėtrą. Tai leis didinti generaciją“, – sako eurokomisaras.
Jo vertinimu, tai turėtų būti svarbu ir kalbant apie šalies galimybes kurti naujas vietas, apie verslo konkurencingumą.
Auganti „saulės ir vėjo“ galia
Ekspertas V. Jankauskas mano, kad į situaciją verta pažvelgti lanksčiau: jeigu galima įsigyti elektros, tą ir reikia daryti, o ilgainiui, dėl žaliosios generacijos augs ir pagaminamos elektros kiekiai šalyje.
„Mano nuomone, tos didelės gamybos nebūtinai reikia. Juk mes turime (pajėgumų – red.), bet paprasčiausiai per brangi ir negali konkuruoti. Nekalbama apie tai, jog Lietuvoje nėra elektrinių. Pažiūrėkite: Elektrėnuose stovi elektrinės, Vilniuje, Kaune, netgi Mažeikiuose, bet dalykas tas, kad dujos brangios ir jos tiesiog stovėjo.
Energetikos ministerija sako, kad sprendžiant elektros generacijos trūkumą sukurtos „aiškios sąlygos AEI elektrinių jūrinėje teritorijoje plėtrai, priimti sprendimai dėl 2 vėjų parkų vystymo jūrinėje teritorijoje“.
„Planuojama plėtra sausumos teritorijoje siekiant, kad iki 2030 m. sausumoje būtų įrengta ne mažiau nei 3,6 GW vėjo elektrinių ir ne mažiau nei 4,4 GW saulės elektrinių. Šių tikslų pasiekimui užtikrintas finansavimas ir pagerinta reguliacinė aplinka.
Dėl šių sprendinių fiksuojamas augimas ir dėmesys AEI džiugina – vėjo elektrinių galia palyginus su 2021 išaugo 50 proc., saulės elektrinių galia 2022 metais išaugo 2,5 karto“, – rašoma komentare.
Energetikos ministras Dainius Kreivys prieš pusmetį interviu „Delfi“ įvardijo tikslą, kad Lietuva nuo 2030 metų eksportuotų elektros energiją, o nuo 2050 metų turėtų bendrą energijos (tai yra, ne tik elektros) perteklių.
Infografike – istorinis elektros energijos balanso infografikas: importuojamos ir pagaminamos elektros santykis:
Pastaba: bendras poreikis yra visai šaliai reikalinga energija, kartu su Kruonio HAE užkrovimu ir tinklų nuostoliais.
Ragina toliau mažinti dujų vartojimą
Europos Komisija teigiamai įvertino besikeičiantį Lietuvos energetikos žemėlapį su nutrauktu energijos pirkimu iš Rusijos, kurį pakeitė aktyvesnis Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo, naujos dujų jungties su Lenkija (GIPL), atnaujinto vamzdyno su Latvija išnaudojimas, o kartu ir esamų elektros jungčių su minėtomis šalimis bei Švedija panaudojimas.
Vis dėlto Komisija rekomenduoja ir toliau mažinti dujų suvartojimą, kuris krito chemijos pramonėje dėl aukštų dujų kainų. Pramonė esą iki energetinės krizės suvartojo 58 proc. visų į Lietuvą patenkančių gamtinių dujų, tad vertėtų ją kreipti į alternatyvių energijos šaltinių paiešką ir integravimą (atskirai apie trąšų gamybą ir jos vystymą rekomendacijose nekalbama, nors būtent šis sektorius ir suvartoja labai didelę dujų dalį).
EK rekomenacijose teigiama, kad Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, elektros tinklas lieka pažeidžiamas (exposed), nes tebėra sinchronizuotas su posovietiniu BRELL žiedu, tad būtina užbaigti sinchronizaciją su žemyninės Europos tinklais, o tam reikia derėtis su Latvija ir Estija.
Iškilo problemų su direktyva
Birželio pradžioje Europos Komisija paragino Lietuvą visiškai perkelti į nacionalinę teisę Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą. Kaip nurodoma Komisijos pranešime, nuspręsta išsiųsti pagrįstą nuomonę Lietuvai, nes šalis nevisiškai perkėlė į nacionalinę teisę ES taisykles dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, pranešė ELTA.
„Komisija nori bendradarbiauti ir užtikrinti, kad Lietuva pilnai perkeltų ir harmonizuotų savo teisės aktus su europine teise, kalbant apie atsinaujinančią energetiką. Tam dar yra laiko. Ir bent jau kol kas nėra numatoma pažeidimo procedūra.
Bet, sakykime, jeigu nebūtų to bendradarbiavimo iš Lietuvos pusės, ar tas procesas užsitęstų ilgiau, tai nėra atmetama šita (Teismo - red.) galimybė. Tačiau kol kas, manau, nereikia užbėgti įvykiams už akių“, – sako V. Sinkevičius.
„Bendradarbiaujant su Europos Komisija, Energetikos ministerija įvertins teisės aktų keitimo poreikį ir imsis reikalingų veiksmų“, – rašoma komentare.
Eurokomisaras: iššūkių bus, bet padėtis nėra dramatiška
„Iššūkių bus, bet aš čia matau tokį bendresnį sutarimą, kalbant tiek apie politines partijas, tiek apie Vyriausybę, ypač kalbant apie strateginių projektų vystymą. Manau, į ką privalome atkreipti dėmesį, tai jeigu skiriama parama, kad ji būtų kuo tikslesnė, kad nešvaistytume viešųjų finansų (...) Atkreipti dėmesį į energetinį efektyvumą, kuris šiandien yra nepakankamai išnaudojamas“, – sako V. Sinkevičius.
„Bet, susifokusuojant tik į energetikos sektorių, nors ir yra tų pastabų, tačiau situacija nėra tokia dramatiška ir bent jau pasirinktas kelias yra teisingas“, – apibendrino eurokomisaras.
