Tarptautiniai analitikai spėja, kad naftos kaina 2024 m. pradžioje laikysis panašiame lygyje kaip 2023 m. pabaigoje, tačiau antroje naujųjų metų pusėje išaugs.
Tuo metu padėtis dujų rinkoje stabilizavosi, tikimasi, kad jos kainuos panašiai – tiesa, dėl ekstremalių oro sąlygų augant jų paklausai, augtų ir kainos.
Stabilios turėtų išlikti ir metalų bei maisto žaliavų kainos.
Barelis naftos kainuos 70–90 JAV dolerių
Po įtemptų 2022 metų, kai etaloninė „Brent“ rūšies nafta kainavo ir daugiau nei 100 USD/bbl, šiemet ši simbolinė kainos riba peržengta nebuvo. Net ir piko metu rugsėjį ir ypač spalį, kai kilo Izraelio ir „Hamas“ karas. Brangiausiai šiemet barelis naftos kainavo rugsėjį, daugiausia iki 96 dolerių.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) skaičiuoja, kad „Brent“ pernai vidutiniškai buvo 17,5 proc. pigesnė nei 2022 m. Šiemet aukštesnės nei 100 dolerių kainos LEA neprognozuoja.
„Pagal ateities naftos kainų sandorius, 2024 m. „Brent“ kainos prognozuojamos 70–90 USD/bbl lygio“, – teigia LEA.
JAV investicinis bankas „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad „Brent“ vidutiniškai galėtų kainuoti apie 81 USD/bbl. Savo prognozę Volstryto bankas pakoregavo gruodžio viduryje, atsižvelgdamas į išaugusią naftos gavybą JAV. Anksčiau planuotas 92 USD/bbl vidurkis.
Nyderlandų kilmės pasaulinė finansų institucija „ING“ prognozuoja 88 USD/bbl metinę vidutinę kainą. Metų pradžioje nafta kainuos mažiau pasaulinėje rinkoje fiksuojant jos perteklių, o antrąjį pusmetį, tikėtina, peržengs 90 USD/bbl.
„ING“ analitikų teigimu, didžiausią įtaką turės OPEC+ kartelio politika ir kertinių jo narių Saudo Arabijos ir Rusijos susitarimas mažinti gavybą.
Naftos kainas taip pat itin lems ir besitęsianti geopolitinė įtampa pasaulyje, pirmiausia Izraelyje, kuris toliau Gazos Ruože kovoja su „Hamas“.
„Didėjanti geopolitinė rizika, įskaitant tikimybę, jog karas paaštrės, gali padidinti pasaulinio energijos tiekimo ir kainų nepastovumą“, – savo apžvalgoje teigia tarptautinės rinkų tyrimų įstaigos „Euromonitor International“ Vilniaus skyriaus analitikai.
Tikimasi panašaus dujų kainų lygio
2023 m. nuo rekordinių aukštumų atšoko ir gamtinių dujų kainos, kurios, LEA teigimu, buvo mažiausios nuo 2020 metų. Pernai jos kainavo vidutiniškai 68 proc. pigiau nei 2022 m. bei svyravo 30-50 Eur/MWh lygyje, skaičiuoja agentūra.
Remiantis paskutiniojo pusmečio ateities sandorių kainomis Nyderlandų TTF prekybos taške, 2024 m. LEA prognozuoja 40–60 Eur/MWh dujų kainas.
„Pagal naujausius ateities sandorius, gamtinių dujų kainų lygis 2024 m. gali svyruoti ir apie 40 Eur/MWh”, – komentuoja agentūra.
Teigiamą įtaką dujų kainoms daro geras Europos pasiruošimas šaltajam sezonui, sugebėjus dar gerokai iki jo pradžios sklandžiai užsipildyti savo dujų saugyklas. LEA neatmeta, kad balandį visa Europos Sąjunga pasitiks dar turėdama 50 proc. užpildymą.
Lietuvos ir tarptautinių analitikų teigimu, pakankamai pilni rezervuarai sumažins riziką, kad kitąmet žemynui gali pritrūkti dujų, dėl ko jos vėl pabrangtų – priešingai nei buvo nuogąstauta 2022 m., kai Europa pradėjo staiga diversifikuoti dujų tiekėjus, mažinti jų vartojimą apskritai.
„Efektyvesnis vartojimas, sumažinta paklausa ir paspartintas perėjimas prie žaliosios energijos taip pat padėjo sumažinti priklausomybę nuo dujų. Be to, žiema Europai prognozuojama šiltesnė nei vidurkis. (...)
Vis dėl to, atšiaurių žiemos orų ar karščio bangų šiltuoju sezonu tikimybė pakeltų atitinkamai šildymo ir vėsinimo poreikį, tad brangtų ir dujos“, – pažymi „Euromonitor International“ analitikai.
„ING“ teigimu, Europoje dujų paklausa išliks silpna dar iki kovo – apie 15 proc. mažesnė nei pastarųjų 5 metų vidurkis. Finansų institucija taip pat tikisi, jog 2024 m. augs pasaulinio suskystintųjų gamtinių dujų eksporto pajėgumai.
Metalų kainos išliks stabilios
Pagrindinių pramoninių metalų kainos, tikimasi, 2024 m. bus stabilios.
Pasak „Euromonitor International“, pasaulinę metalų paklausą 2024 m. smukdys lėtesnis statybos sektorius – nesklandumai Kinijos nekilnojamojo turto rinkoje, dėl aukštų bazinių palūkanų normų kritusi būsto paklausa euro zonoje. Kita vertus, pramoninių metalų reikės elektromobilių gamybai, kurių, prognozuojama, kitąmet turėtų būti įregistruota apie 35 proc. daugiau.
„ING“ prognozuoja, kad 2024 m. Londono metalų biržoje žaliajai energetikai ir transportui svarbių metalų – vario, nikelio, aliuminio – vidutinės kainos sieks atitinkamai 8,45 tūkst., 16,8 tūkst. ir 2,26 tūkst. JAV dolerių už toną. Geležies rūda, prognozuojama, kainuos 120 JAV dolerių už toną.
Tuo metu vidutinė aukso „gold spot“ kaina, „ING“ prognozėmis, kitąmet sieks 2031 dolerį už unciją. Ji šią savaitę pakilo į naujas aukštumas – kaip šį trečiadienį rašė portalas „mining.com“, auksas Londono biržoje tądien pasiekė rekordinę 2069 dolerių už unciją ribą.
Dar didesnę kainą, ekspertų teigimu, auksas gali pasiekti paskutinį 2024 m. ketvirtį, kai galėtų pakilti ir iki 2,1 tūkst. dolerių už unciją.
„Auksas šiemet pabrango rekordiškai, vyraujant geopolitiniams konfliktams ir ekonominiam neapibrėžtumui. Manome, aukso, kaip saugios investicijos, paklausa ir JAV palūkanų normų perspektyva palaikys aukštą jo kainą“, – rašo „ING“.
Maisto žaliavų kainos priklausys nuo oro reiškinių
Maisto žaliavos ateinančius metus taip pat neturėtų brangti.
„Vidutinės maisto žaliavų kainos 2024 m. turėtų toliau mažėti, pagerėjus grūdų tiekimo perspektyvoms, ypač sojos pupelių ir kukurūzų“, – teigia „Euromonitor international“ analitikai.
Jų teigimu, rizikų vis tik kels El Ninjo meteorologinis reiškinys Ramiajame vandenyne, kuris į paveiktus regionus gali atnešti ekstremalius orus nuo sausrų iki potvynių.
Paryžiaus MATIF žaliavų biržoje malamų kviečių ateities sandorių kainos pavieniais 2024 m. mėnesiais šiuo metu svyruoja tarp 223–237 eurų, rapsų – 439–445 eurų, kukurūzų – ties 200 eurų.
„ING“ analitikų vertinimu, 2022–2023 m. sezoną didesnį nei prognozuotą kviečių derlių pasiekė abi Ukrainoje kariaujančios valstybės: Ukraina užaugino 22,5 mln. tonų, Rusija – rekordinius 92 mln. tonų.
Nepaisant to, pažymima, kad Ukraina toliau patiria iššūkių ieškant būdų kaip produkciją eksportuoti pasaulio rinkoms, Rusijai dar vasarą pasitraukus iš Juodosios jūros grūdų koridoriaus susitarimo. Tuomet daugiausia ukrainietiškų grūdų krovinių nukreipta Dunojaus upe, dalis pervežta kelių ir geležinkelių transportu.
