Kas kelia didesnę grėsmę eurui – minimalios algos didinimas ar Ūkio banko žlugimas?

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pirmadienio vakarą „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ abejojo, ar Lietuvai vertėtų skubėti įsivesti eurą 2015 m. Pasak jo, skaudų smūgį valstybės finansams sudavė Ūkio banko griūtis, todėl papildoma našta dėl euro įvedimo biudžetui gali būti per didelė.

„Tikrai nereikėtų skubėti, ypač dabar po Ūkio banko griūties, nes aš manau, kad valstybės biudžetui, valstybės finansams tai turės pakankamai didelę įtaką. Reikėtų, kad finansų ministras aiškiai šiai dienai paskaičiuotų ir pasakytų, kiek kainuos Ūkio banko, tarkime, bankroto atveju dalies perleidimas Šiaulių bankui, kokią tai įtaką gali turėt“, – „Žinių radijui“ sakė R. Žemaitaitis.

Ministro pirmininko patarėjas finansams Stasys Jakeliūnas pripažino, kad valstybė patirs nuostolių dėl įvykių Ūkio banke, tačiau teigė, kad tai neturėtų būti trukdis prisijungti prie euro zonos 2015 m.

„Suprantama, neprisidės Ūkio banko griūtis arba dalies jo bankrotas prie ekonomikos plėtros. Viena vertus, kadangi dalis verslo subjektų bus praradę pinigus arba ilgai užtruks jų išieškojimas, valstybės įmonių dalis taip pat nukentės ir reikės jas refinansuoti. Tikėtina, kad galbūt ir ne visi pinigai, kurie yra pervesti dabar Indėlių draudimo fondui, bus atgauti bent jau per trumpą laiką, tas procesas užtruks.

Rizika padidėja, aš pripažįstu, jinai yra, tačiau kokio masto, dabar labai sunku įvertinti. Aš manau, kad vis tiek tas siekis euro įsivedimo 2015 m., kuris buvo deklaruotas, jisai neturėtų būti keičiamas būtent dėl Ūkio banko ar kažkokių kitų kredito institucijų“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

Pasak jo, Lietuva negali pernelyg atsilikti nuo Estijos ir Latvijos, tuo labiau, kad jau dabar daugelį laisvos valiutos teikiamų galimybių mūsų šalis yra praradusi.

„Ir aš galbūt laikyčiausi to požiūrio (neskubėti įsivesti eurą – red.), jeigu mes būtume labiau panašūs į Lenkiją, o ne į Latviją ar Estiją. Mes negalim manevruoti savo valiutos kursu, mes netgi negalim nustatinėt palūkanų, sakykim, komercinių bankų sistemoje per centrinio banko bazines palūkanų normas, kitaip sakant, mes neturim tų instrumentų realiai, kuriuos turi Lenkija, ir mums dabar neįsivesti euro, kai jį turės, tikėtina, ir Latvija, ir Estija, tai į mus žiūri kaip į vieną iš tų trijų valstybių, o ne kaip į vieną iš kitų valstybių: Lenkiją, Čekiją ar pan.“ – sakė S. Jakeliūnas.

Premjero patarėjo teigimu, jeigu norime atitikti infliacijos kriterijų, nereikėtų svaičioti ir apie tolesnį minimaliosios mėnesinės algos didinimą.

„Tai, kad minimalioji alga yra padidinta iki 1000 litų, mano vertinimu, jau yra pakankamai daug. Tai irgi prisideda prie galimybės, kad infliacija bus šiek tiek didesnė, negu reikės mums įsivedant eurą. Taip kad didinti ir galvoti netgi apie minimaliosios algos didinimą dabar, kai mes jau deklaravom, kad norim įsivesti tą eurą ir atitikti kriterijų, o infliacija yra vienas iš rizikingiausių kriterijų, aš manau, mes negalim sau leisti galvoti apie tai“, – „Žinių radijui“ teigė S. Jakeliūnas.