Tinkamas pasiruošimas atostogoms ir jų pabaigai – būtini
Laikas prieš pat atostogas dažnai būna labai įtemptas – nuolat bėgame, bandome pasibaigti darbus ir gyvename kupiname streso periode. „Šaukštas proto“ psichologės Monikos Kuzminskaitės teigimu, tai atostogoms tikrai nepadeda.
„Iš tiesų atostogoms reikėtų pasiruošti. Jeigu bandome iki tol suspėti viską ir dirbame dar intensyviau negu kad dirbome anksčiau, tai nuo to aukštesnio kalno reikės ilgesnio nulipimo žemyn. Todėl, jeigu bandome suspėti viską iki atostogų ir dirbame dvigubai ilgiau, tai reikėtų ir dvigubai ilgesnių atostogų, kurių dažniausiai neturime. Mintis ir praktika suspėti viską prieš atostogas – nėra gerai. Prieš atostogas jau reikėtų pradėti ilsėtis taip, kad pirma atostogų diena būtų atostogų, o ne dar vis darbo arba atsigavimo nuo darbo diena“, – sako M. Kuzminskaitė.
Jei po atostogų kankina nenoras grįžti į darbus ir vis dar jaučiamas nuovargis – tai ženklas, kad žmogus dar nepailsėjo. Gali būti ir taip, kad asmuo darbo niekada ir nemėgo, o atostogos tebuvo trumpa pertrauka nuo nemalonios realybės. Tad šiam periodui irgi reikia pasiruošti, kad sugrįžus į darbus nekankintų nemaloni emocinė būsena.
„Kaip tai padaryti? Lygiai taip pat, kaip ruoštis atostogoms. Grįžus į darbą nereikėtų per pirmą dieną išspręsti visko, kas susikaupė per atostogos. Grįžimas irgi turėtų būti lėtas ir reikėtų ir sau leisti, ir normalizuoti tai, kad aš gal tik perskaitysiu pusę gautų laiškų ir nieko daugiau nedarysiu. Galbūt pašnekėsiu, priklausomai nuo darbo pobūdžio, su vadovu, su kolegomis, kas yra dabar aukščiausio prioriteto darbai ir imsiuos tik vieno iš jų, galbūt tik susiplanuosiu darbus ateinančiai savaitei, bet jokiu būdu nereikėtų po atostogų įsivaizduoti, kad esame kupini jėgų ir dabar galėsime smarkiai padirbėti.
Reikėtų padirbėti lėtai ir neiššvaistyti pirmą darbo dieną per visas atostogas sukauptų gerų emocijų, jėgų ir motyvacijos, nes lygiai taip pat galime pervargti per pirmą, antrą ar trečią dieną po atostogų ir net nejausime, kad atostogos buvo, nes paskutinis prisiminimas bus jau ne atostogų, o tos trys dienos, per kurias pavargome taip, kad jau norėtųsi atostogų dar kartą“, – tikina pašnekovė.
Dvi savaitės poilsio – ne panacėja
Darbo kodeksas įpareigoja, kad per metus bent vienos atostogos būtų bent dviejų savaičių laikotarpio. Tačiau, pasak psichologės, labai sunku pasakyti, kokia atostogų trukmė geram poilsiui būtų optimaliausia. Tai, jos teigimu, priklauso nuo kiekvieno žmogaus poreikių.
„Tai tikrai yra labai individualu, aš manau, kad kaip ir daugelyje labai plataus masto patarimų yra naudojami vidurkiai ir galbūt vidutiniam žmogui dvi savaitės ir yra tinkamas laikas, bet kiekvienam reikėtų suprasti, kad yra savo atostogų trukmė, kurios reikia ir jeigu norisi ilgiau, greičiausiai daugiau ir reikia. Jeigu atostogos jau nusibodo ir norisi į darbą, gal jų ir užteko.
Reikėtų palikti kompiuterį namuose, telefone jeigu jau ir yra bendras telefonas ir darbiniams, ir asmeniniams reikalams, reikėtų visas darbines programėles užmigdyti, kad jos jokių pranešimų nesiųstų, tartis su kolegomis, jog jie skambintų tik absoliučiai kritiniais atvejais, o ne tiesiog pasitarti ar informuoti jus apie progresą. Jeigu jau norime pailsėti ir pavargome nuo darbo, tai nuo jo reikėtų atsiriboti visiškai“, – aiškina specialistė.
Atostogaujantys neretai galvoja, kad kokybiškam poilsiui gali pasitarnauti ir kardinaliai pakeista aplinka. Pavyzdžiui, išvyka į užsienį. Tačiau, psichologė pabrėžia, kad ir tai nėra būtina. Pirmiausia reikėtų žinoti, kas yra mus išsekinęs šaltinis. Jeigu tai darbas, fizinė veikla, įtemptos emocijos ar intensyvus mąstymas – reikėtų ilsėtis nuo to, o ne nuo supančios aplinkos.
„Labai stipriai pakeitus aplinką tai vis tiek sukels orientacinį refleksą – mes turėsime prie jos prisitaikyti, o tai yra stresinė būsena. Gali būti be galo pozityvi, bet vis tiek stresinė. Ir jeigu mes ieškome ramybės ir atsipalaidavimo, tai labai radikalus aplinkos pakeitimas gali ir nepadėti. Tada atostogos bus kaip nuotykis, bet ne atostogos kaip pokytis.
Jeigu mes pavargome nuo rutinos, tai atostogos nuotykis yra labai geras atsakymas, bet jeigu mums reikia ramybės, miego, atsipalaidavimo, nebesirūpinimo, jeigu mums reikia, kad nereikėtų nieko nei planuoti, nei rūpintis, nei ruoštis, tada reikėtų atostogų poilsio ir geriausia būtų, jeigu turėsime vietą, į kurią nuvykus rūpesčių nebus“, – aiškina pašnekovė.
Telefono nebūtina palikti namuose
Daugeliui turbūt teko girdėti, kad vykstantys atostogauti planuoja nesinaudoti mobiliomis ryšio priemonėmis, kompiuteriais ir kitais įrenginiais, kurie gali blaškyti. Taip neva pavyks pailsėti kokybiškiau. Tačiau psichologė paneigia ir šį mitą. Visiškas socialinių tinklų badas kai kam gali netgi pakenkti.
„Reikia žiūrėti, ko mes siekiame. Socialinių tinklų naudojimas vis tiek yra pagrįstas aktyvia dopamino žadinimo schema, sakykime, aktyvia ir stresine būsena, nors mums atrodo, kad mes sėdime atsipalaidavę ir žiūrime į telefoną. Iš tiesų, atsipalaidavimas galvoje nevyksta. Mes galbūt ir esame atsipalaidavę, bet būsena yra ganėtinai įtempta. Jeigu mums reikia poilsio, tai reikėtų vis tik to vengti.
Kitas klausimas yra, kiek mes esame įpratę tai daryti. Radikalus įpročių pokytis irgi sukels stresą, todėl, kad mes neturime įprasto, komfortiško plano B, kurio galime imtis. Pavyzdžiui, kaip netekus alkoholio ar narkotikų ištinka abstinencija ir žmogus tikrai labai prastai jaučiasi, lygiai taip pat gali jaustis staiga netekęs savo kasdienės dozės telefono ar kito ekrano, nes nebežino, ką daryti be to.
Tai jeigu tai kelia didelį stresą, matyt, atostogos nėra tinkamiausias būdas detoksikacijai vykdyti, todėl, kad tai yra labai sunkus darbas, iš karto nei atsipalaidavimas, nei ramybė neateina, kai nustojame staiga daryti kažką, ką prieš tai darėme labai intensyviai. Jeigu mes buvome labai širdingi vartotojai, tai turbūt gera mintis būtų sumažinti ir geriau jau leisti savo fiziniam kūnui ir protui pailsėti, nes tai vis tiek yra intensyvi veikla, tiesiog sumažinti kiekį, bet ne atsisakyti visai“, – sako M. Kuzminskaitė.
Atostogos pervargus – ne pati geriausia išeitis
Yra ir tokių, kurie atostogauti išvyksta tada, kai jaučia perdegimo simptomus arba ribą, už kurios laukia perdegimo laikotarpis. Psichologės aiškinimu, tada tai jau yra ne atostogos, o gydymas. O kokie ženklai byloja, kad patiriamas arba artėja perdegimas? Ir ar visada su tuo kovoti padės atostogos?
„Paprastai pirmieji ženklai persistengimo yra tada, kai nenoriu eiti į darbą, ne tik sekmadienį vakare nerimauju, kad pirmadienį nebus darbo, bet ir iš ryto atsiranda atidėliojimas, atsiranda noras užsiimti kažkokiais kitokiais darbais, vėlavimas, terminų nesilaikymas, prasta nuotaika galvojant apie darbą ir nuolatinis sąmoningas ir nesąmoningas noras nukreipti dėmesį nuo to, kas yra darbinė veikla.
Jis nebūtinai atsiranda tada, kai darbas yra sunkus, gan dažnai gavę sunkią užduotį, bet norėdami ją įveikti, turime daug motyvacijos, esame mobilizuoti, susikaupę, kovinėje būsenoje, tai tikrai nėra perdegimo būsena. Perdegimo būsena yra tada, kai jaučiame visišką apatiją. Kai jaučiame, kad mums nesvarbu, manęs visiškai nebejaudina, kaip ten bus. Turbūt atostogos yra pavėluotos tokiu atveju.
Reikėtų suprasti, kad nuo bet kokio intensyvaus darbo, kad ir to, kuris labai gerai sekasi, gauname labai pozityvių grįžtamojo ryšio reakcijų, nuo jo vis tiek reikia pailsėti, ne dėl to, kad jis nuobodus ar kažkoks kitoks, bet dėl to, kad tiesiog pavargome. Kaip ir automobiliui reikia degalų, taip mums intensyviai dirbant reikia poilsio“, – patarimais dalijasi specialistė.
