Nors apie koronaviruso (COVID-19) pandemiją jau kalbama be didelės baimės, šios virusinės ligos pasekmes pasaulis jaučia iki šiol. Tai paskatino mokslininkus sutelkti jėgas ir ieškoti priemonių, padėsiančių apsaugoti žmoniją nuo panašių sveikatos krizių pasikartojimo. Aktyviai į tyrimus jungiasi ir Lietuvos mokslininkai, iniciavę tyrimą, pavadinimu „Genomika: įrankis viruso evoliucijos greičio nustatymui bei klinikinio ir imuninio atsako modeliavimui“.
Ateityje pandemijos sukeltos krizės gali būti visai nebaisios: lietuviai kuria unikalų įrankį viruso evoliucijos greičiui nustatyti
© DELFI / Andrius Ufartas

„Koronavirusas sukrėtė visą pasaulį ir privertė susitelkti įvairių šalių mokslininkus kovai su šia infekcija. Dalis Lietuvos mokslo institucijų ir mokslininkų grupių, tyrusių kitas aktualias problemas, privalėjo savo jėgas skirti sprendžiant COVID-19 pandemijos iššūkius. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Virškinimo sistemos tyrimo instituto mokslininkai, panaudodami ilgametę patirtį, nusprendė taip pat prisidėti sprendžiant šios pandemijos problemas. Tam buvo suburta komanda, iniciavusi minėtą tyrimą, kurio dėka, tikimasi, bus sukurtas skaitmeninis įrankis, nustatantis viruso evoliucijos greitį", – teigia tyrimo vadovas prof. habil. dr. Limas Kupčinskas.

Apdovanotų mokslininkų komanda susitelkė bendram tikslui

Prieš daugiau nei 1,5 metų inicijuotas tyrimas turėtų finišuoti kitų metų vasaros pabaigoje. Jo gretose – pripažintų Lietuvos medikų bei molekulinių biologų komanda – prof. Jurgita Skiecevičienė, dr. Gediminas Kiudelis, prof. dr. Laimas Jonaitis ir prof. Juozas Kupčinskas. Šie mokslui atsidavę tyrėjai šiemet buvo apdovanoti Lietuvos mokslo premija, kurios pusę – beveik 17 tūkst. eurų – pervedė pagalbą Ukrainai teikiančiai organizacijai.

„Džiugu, kad šių mokslininkų komanda nusprendė prisidėti ir prie koronaviruso mokslinių problemų sprendimo. Būtent surinktos komandos sukauptų žinių, didelio užsidegimo ir tikslingo darbo dėka, pradėtas mokslinis projektas, kuris, tikimasi, bus svarbus postūmis geresniam šio pavojingo viruso evoliucionavimo supratimui", – sako projekto vadovas L. Kupčinskas.

Anot jo, nors šiuo metu koronaviruso pandemija suvaldyta, vykdomo tyrimo duomenys gali būti naudingi ir ateityje, kovojant su kitomis virusų sukeltomis pandemijomis, kurių išvengti, panašu, nepavyks.

„Ekspertai teigia, kad maisto trūkumas ir natūralios gyvenamosios aplinkos naikinimas verčia skraidančius gyvūnus keltis vis arčiau žmonių apgyvendintų rajonų. Dėl šių priežasčių gali kilti naujos pandemijos", – paaiškina mokslininkas.

Pandemija
Pandemija
© DELFI / Andrius Ufartas


Duomenys rodo skiepų efektyvumą

Nors šis Lietuvos mokslininkų tyrimas tebevyksta ir konkrečių išvadų šiuo metu dar nėra, jau dabar galima matyti, kad virusas nuolat vystosi ir keičiasi.

„Kiekvieną kartą, kuomet koronavirusas dauginasi, jo struktūra gali pasikeisti. Kiekvienas tokių pasikeitimų yra lyg mutacija. Šis virusas su viena ar daugiau mutacijų vadinamas pirminio viruso variantu. Vis tik, dėl kai kurių mutacijų gali pasikeisti svarbios viruso savybės, įskaitant tas, kurios turi įtakos jo gebėjimui plisti. Mūsų preliminarūs tyrimo duomenys rodo skiepų efektyvumą ir jų įtaką viruso savybių raidai. Nors žmonėms pradėjus skiepytis viruso mutacijos padažnėjo, naujieji viruso variantai tapo mažiau pavojingi. Šiuo metu galime daryti prielaidas, kad pakitęs koronavirusas gali tapti įprastine sezonine infekcija", – pabrėžia mokslininkas.

Jis pastebi, kad šiuos itin vertingus tyrimų duomenis pavyko gauti dėka finansinės Lietuvos mokslo tarybos pagalbos. Ši pagalba vykdant mokslinę veiklą – itin svarbi.

„Galima pasidžiaugti, kad Lietuvos mokslo taryba labai ženkliai rėmė koronaviruso infekcijos tyrimus mūsų šalyje. Buvo surengti net trys su šios infekcijos tyrimais susijusių projektų konkursai. Viename iš jų dalyvavusi mūsų mokslininkų grupė laimėjo finansavimą", – sako pašnekovas.

Rezultatai ypač vertingi bus ateityje

Šio tyrimo tikslas – sukurti įrankį, kurio pagalba būtų galima vertinti ir analizuoti koronaviruso reakciją į besivystantį visuomenės imunitetą.

„Mūsų kuriami metodai gali padėti visapusiškai išnaudoti vertingus duomenis bei taip įvertinti naujų mutacijų keliamą grėsmę. Svarbu pabrėžti tai, kad sukurti įrankiai bus vertingi tik tada, jei pakaks naujų duomenų analizei", – sako pašnekovas.

Mokslininkas teigia, kad vienas didžiausių iššūkių vykdant šį projektą – informacijos, kurią reikia analizuoti, kiekis. Norint įvertinti Lietuvoje aptinkamų koronaviruso mutacijų grėsmes, reikia naudoti ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio duomenis.

„Ši pandemija – ypatinga. Dėka sparčiai besivystančių technologijų, nė viena iki šiol buvusi epidemija nebuvo taip išsamiai tiriama. Suprantama, gali būti, kad dabartinė pandemijos banga palengva išblės, tačiau įgyta patirtis bei sukurti tyrimų įrankiai pravers kovojant su ateities pandemijų bangomis, kurios anksčiau ar vėliau ateis", – įsitikinęs projekto vadovas.


Finansuoja Europos socialinis fondas

Reklama
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
3.6190

Kada paskutinį kartą tikrinote augintinio sveikatą? 9 priežastys, kodėl tai reikėtų daryti kasmet

Daug darbų, nėra laiko, o ir šiaip gerai jaučiuosi – tai kone vieni dažniausių pasiteisinimų,...

STEAM centruose veiklų netrūksta – nuo formalaus ugdymo iki darbo su dirbtiniu intelektu

Skirtinguose Lietuvos miestuose jau kiek daugiau nei metus veikia atvirosios prieigos STEAM centrai,...

Jaunuosius talentus Vilnius kviečia nominuoti „Mažojo Šv. Kristoforo“ apdovanojimui

700-ąjį gimtadienį švenčiantis Vilnius tradiciškai skelbia „Mažojo Šv. Kristoforo“...

Medienos ir jos gaminių tiekimas rinkai: kaip tinkamai įvertinti rizikas?

Europos Sąjungos reglamentas, kuriuo nustatomos medieną ir jos gaminius rinkai tiekiančių...

Diskusijos dėl švietimo organizacijų įtraukties

2022 metais Nacionalinis švietimo NVO tinklas kartu su partneriais surengė 6 apskritojo stalo...

Top naujienos

Paaiškėjo, kas iš TS-LKD skambino į Čilę (16)

Antradienį, po to, kai Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prisipažino, kad sausio 20...

Buvęs užsienio reikalų ministras: prieš I pasaulinį irgi buvo sakančių, kad tai neprotinga ir karo nebus (1)

Karas Ukrainoje , galimas karas su Kinija, Irano bombardavimas, Artimųjų Rytų reikalai, raginimai,...

Daiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“, Virginija Spurytė

Konservatorius plauna Seimo mundurą dėl Bartoševičiui nutekintos informacijos: iškėlė dvi kitas versijas (32)

Nors valdantieji kaltina Seimo opoziciją, kad ši dėl neeilinės „Bartoševičiaus sesijos“ tik...

Latvijoje – didžiulis gaisras: pranešta apie degančią dronų gamyklą papildyta (11)

Antradienį po pietų Marupės regione, Latvijoje, kilo didelio pavojaus gaisras – užsidegė...

Karas Ukrainoje. Rusijos pajėgos smogė Charkivui, sugriaudėjo šeši sprogimai Iš Vokietijos – svarbus žingsnis (7)

JAV karinio jūrų laivyno analizės centro ekspertas Michaelas Kofmanas teigė, kad Rusijos...

Sniego pilys

„Stalino šešėlis“ nė piršto nepajudino, kai jo žmona buvo tremiama į lagerį, užtat lengva ranka patvirtino Lietuvos ir kaimynių naikinimą (2)

Viačeslavą Molotovą vadino „Stalino šešėliu“, nes, tiesiogiai daręs įtaką pasaulio...

Delfi Kelionės

Neįtikėtini Europos gamtos lobiai: senajame žemyne jų išties nemažai, tačiau šių dar neatrado minios turistų

Ilgi pasivaikščiojimai, grožėjimasis aplinka ir mūsų akims neįprasti kraštovaizdžiai –...

Dingusio 15-mečio paieška: mama išplatino jautrią žinutę, policija tiria, ar jaunuolis netapo nusikaltimo auka savanoriai darbą baigė (4)

Vilniuje antradienį buvo tęsiama šeštadienį dingusio nepilnamečio Mykolo Davidonio paieška....

Garsias moteris dažanti vizažistė: makiažas yra meno forma, o lietuvės daro kelias klaidas (1)

Kokios makiažo spalvos šiemet madingos? Ir kaip dažydamasi galite vizualiai išdidinti akis? Kuo...