Atvėsus vis dažniau nusižengiame sveikos mitybos principams – vartojame mažiau skysčių, per dažnai lepinamės saldėsiais, valgome riebiau. Biomedicinos mokslų daktarė, profesorė Rasa Bacevičienė sako, kad būti sveikiems žiemą visai nesudėtinga, tereikia žinoti keletą svarbių dalykų.
- Ar žiemą turėtume keisti savo mitybą?
- Iš esmės, mityba žiemą nėra kažkuo ypatinga, išlieka tie patys principai: maitintis 5 kartus per dieną, valgyti pilnavertį, subalansuotą maistą. Visgi žiemą, kai mažiau saulės, mūsų organizme sumažėja seratonino gamyba, pasikeičia bendras judėjimo režimas, sulėtėja medžiagų apykaita, o kūno termoreguliaciniams procesams sunaudojama daugiau energijos.
Dėl to žiemos metu galima šiek tiek padidinti su maistu gaunamų kalorijų kiekį, palengvinti organizmo darbą dažniau vartojant troškintas, termiškai apdorotas daržoves – tuomet kūnui reikės sunaudoti mažiau energijos maistinių medžiagų skaidymui, jos bus greičiau ir lengviau įsisavinamos. Trintos daržovių sriubos mus ir pamaitins, ir sušildys.
Tačiau žiemą reikia ne vien termiškai apdorotų daržovių. Manau, reikėtų vadovautis viena auksine mitybos taisykle – į racioną įtraukti tas daržoves ir vaisius, kurie auga šiuo metų laiku. Žiemą turime galimybę valgyti raugintas daržoves, kurios Lietuvoje yra labai populiarios.
Rauginant daržoves dėl fermentacinių procesų žymiai padidėja B grupės vitaminų, yra daug vitamino C. Pavyzdžiui, raugintuose kopūstuose jo yra daugiau nei citrinose. Reikėtų prisiminti, kad vitaminas C mūsų organizme nekaupiamas, tad jo su maistu turime gauti kasdien. Kalbant apie kopūstus ir kitas raugintas daržoves, jos taip pat turi mikro ir makro elementų, ląstelienos, kurie yra labai svarbūs mūsų organizmui.
Rudenį ir žiemą itin aktualus imuniteto stiprinimas. Tad verta prisiminti, kad raugintose daržovėse gausu probiotikų. Šie padeda mūsų žarnyno gerosioms bakterijoms, nuo kurių ir priklauso stipri imuninė sistema ir gera sveikata.
Dėl seratonino trūkumo organizme sumažėjusį darbingumą galime kompensuoti tonizuojančiomis arbatomis. Jas paskaninus cinamonu ar imbieru, ne tik sušilsime, bet ir pastiprinsime sveikatą. Žiemą reikėtų stengtis su maistu gauti pakankamai vitamino D, kuris svarbus imuninei sistemai, kaulams, gerai odos būklei palaikyti. Jo gausu žuvies taukuose (menkių kepenų, lašišos, silkės), vištų kiaušiniuose.
Nepamirškime ir B grupės vitaminų, dalyvaujančių energetiniuose procesuose: valgykime liesą mėsą, žuvį. Mėsa svarbi ir dėl gyvybiškai svarbaus vitamino B12, kurio esama tik gyvulinės kilmės produktuose.
- Ar tiesa, kad pirmiausia grožį turėtume puoselėti iš vidaus, t.y., rūpindamiesi savo sveikata? Kodėl?
- Mūsų sveikata ir imunitetas visu šimtu procentų priklauso nuo mitybos ir su maistu ar papildomai gaunamų naudingų medžiagų. Todėl puoselėjant grožį, pirmiausia reikėtų pasirūpinti sveika ir pilnaverte dieta. Nuo tinkamos ir geros žarnyno funkcijos priklauso visų organų ir jų sistemų veikla.
Žarnyne yra rezorbuojamos maisto medžiagos, gaminasi vitaminai ir aminorūgštys, iš kurių vėliau sintezuojami baltymai – pagrindinė mūsų viso kūno statybinė medžiaga. Esant net ir mažiausiam žarnyno veiklos sutrikimui, tinkama organizmo funkcinių sistemų veikla sutrinka. Žarnyne vyksta kataboliniai ir anaboliniai baltymų sintezės procesai.
Sutrikus žarnyno veiklai, vietoje anabolinių procesų, kurių metu organizmas gamina aminorūgštis ir iš jų toliau sintezuoja baltymus, ima dominuoti kataboliniai procesai. Tokiu atveju, nevyksta ir baltymų, o taip pat ir kolageno, kuris toks svarbus mūsų grožiui, sintezė.
Oda, plaukai, nagai yra tik atspindys to, kas vyksta organizmo viduje. Bet kokie organizmo sistemos sutrikimai, tarkime, sutrikusi virškinimo liaukų, kepenų veikla, sutrikusi šalinimo sistema, atsispindės mūsų išvaizdoje, ypač odoje.
Oda yra šalinimo organas – kai vidus labai užterštas, organizmas valosi per ją. Dažnai daroma klaida, kai odos bėrimus ar spuogelius bandoma slėpti kosmetika. Taip tik dar labiau pagiliname problemą – uždarome paskutinę kūno valymosi sistemą.
Be to, oda atlieka ir labai svarbią, apsauginę funkciją ir saugo kūną nuo išorės poveikių. Tai reiškia, kad į vidų ji sunkiai praleidžia įvairias medžiagas, todėl, net ir tepant patį brangiausią kremą, bet nesirūpinant organizmu iš vidaus, poveikis bus labai ribotas.
Panašiai yra ir su plaukais: jų svogūnėliai yra galvos odoje ir tik nuo jos būklės, nuo kraujotakos priklauso plauko augimas, storis, tvirtumas. Bet kokios priemonės išoriškai tepamos ant plauko nekeičia plauko struktūros, o tik laikinai pakeičia jo būklę. Svarbiausia užtikrinti tinkamą amino rūgščių sintezę žarnyne, nes tik nuo to priklauso baltymo kolageno sintezė. To rezultatas – graži ir sveika oda, žvilgantys plaukai.
- Kaip reikėtų maitintis norint turėti gražius plaukus, sveiką odą, stiprius nagus?
- Kažkada yra tekę girdėti posakį, kad geras kirpėjas, pačiupinėjęs plaukus, gali pasakyti kokiomis ligomis sergame. Manau, kad tai tikra tiesa. Mat, kaip jau minėjau, oda, plaukai, nagai yra vidinės mūsų organizmo būklės rezultatas. Dėl įvairių priežasčių, taip pat ir senėjimo procesų, atsirandantis disbalansas baltymų sintezėje atsispindi „pilkėjančioje“, „vystančioje“ odoje, silpnuose, slenkančiuose, lūžinėjančiuose plaukuose, pakitusios spalvos, besisluoksniuojančiuose ir lūžinėjančiuose naguose.
Visa tai rodo sutrikusią kolageno sintezę. Šiuolaikinis, skubantis ir nepilnavertiškai besimaitinantis žmogus gauna nepakankamai naudingų medžiagų, todėl besirūpinantiems sveika išvaizda ir gera savijauta mitybos specialistai rekomenduoja mitybą papildyti maisto papildu, galinčiu kompensuoti kolageno trūkumą organizme.
Pavyzdžiui, maisto papilduose „Biosil“ esanti veiklioji medžiaga ch-OSA®, kurios veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais, efektyviai skatina natūralią kolageno gamybą. Ši medžiaga, kitaip nei pats kolagenas, yra geriau pasisavinama, ilgiau išlieka organizme, įsitvirtina ten, kur reikalinga – kolageną gaminančiose ląstelėse ir apsaugo jose jau esantį kolageną. Kolagenas itin naudingas odai, plaukams, nagams, kaulams, sąnariams.
Net ir esant sutrikusiai žarnyno metabolinei funkcijai, „Biosil“ užtikrina kolageno sintezę. Papildus, skatinančius kolageno gamybą, reikėtų vartoti bent 3 mėnesius, tačiau geriausias rezultatas pasiekiamas ciklą tęsiant iki 6 mėnesių. Kodėl nepakanka 1 mėnesio? Nuolatinė netinkama mityba ir stresas bei vartojami vaistai ar neefektyvūs maisto papildai, taip išbalansuoja mūsų organizmą, kad neigiamų padarinių pašalinimui reikia daugiau laiko.
Specialistė pabrėžia, kad vien maisto papildų vartojimas negali išspręsti sveikatos sutrikimų. Pagerinti sveikatą, o taip pat ir odos, plaukų, nagų, kaulų, sąnarių būklę galima pakoregavus mitybos įpročius: joje turi būti visų organizmui reikalingų medžiagų. Nėra vieno elemento, kuris nulemtų odos ar plaukų būklę.
Organizmas yra sistema, todėl ir mityba turėtų būti subalansuota. Su maistu turėtume gauti pakankamą kiekį mikro ir makro elementų, vitaminų. Paminėtini A, B (B2, B6, B7, B12), C, D, E grupės vitaminai, kalcis, baltymai bei kitos maistinės medžiagos. Be abejonės, grožiui ir sveikatai būtinas vanduo.
- Ar vyrų ir moterų mityba turėtų skirtis?
- Jei vertintume fiziologinius biocheminius procesus, žmogaus kūnas, nepriklausomai nuo lyties, iš esmės niekuo nesiskiria. Tad, kalbant apie mitybą, ir vyrams, ir moterims galioja tie patys sveikos ir racionalios mitybos principai. Mitybos ypatumai ir skirtumai atsiranda tik vertinant kūno matmenis ar fizinį aktyvumą. Dėl kūno konstitucijos ypatumų, lyginant su moterimis, vyrams reikia daugiau su maistu gaunamų kalorijų. Baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų medžiagų proporcijos racione nesiskiria, tik kiekiai vyrams yra didesni.
Beje, jei fizinis aktyvumas didėja (dėl fizinio darbo ar kitos fizinės veiklos), suvartojamų medžiagų santykis keičiasi: prieš aktyvią veiklą reikia daugiau angliavandenių, kad būtų energijos aktyviai veiklai, o poilsio metu kūnui, ypač raumenų sistemai ir jos atstatymui reikia baltymų.
- Ar mityba gali būti vienoda visiems?
- Mitybos principai visiems yra vienodi, tačiau kiekvieno iš mūsų kasdieninė veikla ir gyvensenos ypatumai lemia individualius maitinimosi niuansus. Todėl įvairiausios viešoje erdvėje aprašomos ir siūlomos dietos vieniems gali tikti, o kitiems būti visiškai neveiksmingos ar netgi žalingos.
Verta paminėti, kad dieta jokiu būdu nėra tik vienų ar kitų maisto produktų ribojimas. Dieta reiškia subalansuotą mitybą, kai dienos racione yra reikiamas kiekis riebalų, angliavandenių, baltymų, mikro ir makro elementų bei vitaminų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi nuomonė
Užsakymo nr.: PT_72879948