VSD pranešėjo komisija

32 straipsnių

Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 metais. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis, įvertinęs situaciją, pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose. 

Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.

2023 m. apžvalgininkas Marius Laurinavičius paviešino žurnalistų knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ minimo Pranešėjo, buvusio vienos VSD valdybų vadovo tapatybę: tai – Tomas Gailius

Po to T. Gailius ir pats atskleidė savo tapatybę. Jis aiškino, jog taip pasielgti nusprendė dėl to, kad nekiltų jokių interpretacijų jam liudijant Seimo suburtoje specialiojoje komisijoje.

Seimo įsteigta specialioji Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisija siekė atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Ši informacija sukėlė klausimų po to, kai paaiškėjo, kad, VSD vadovaujant Dariui Jauniškiui, departamentas rinko medžiagą apie tuomet dar tik kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką.

Komisija taip pat aiškinosi, kokią įtaką G. Nausėdai turėjo su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys. Šis klausimas kilo, nes prezidentūra anksčiau siūlė išimti iš sankcijų sąrašo baltarusiškas trąšas. Be to, siekta išsiaiškinti, ar G. Nausėdos rinkimų kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Komisija aiškinosi ir ar po pranešėjo kreipimosi į teisėsaugos institucijas – Specialiųjų tyrimų tarnybą bei Generalinę prokuratūrą, šios tinkamai įvertino gautą informaciją.

Aiškinosi aplinkybes

VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis Seimo laikinajai komisijai patvirtino, kad nurodymą patikrinti G. Nausėdos štabo aplinką pranešėjui Tomui Gailiui davė jis pats. Jis komisijai nurodė, kad atlikti tyrimai orientuoti ne į konkrečius asmenis, o į riziką keliančius procesus.

Seimo komisija buvo pateikusi prezidentui G. Nausėdai apie 70 klausimų. Visgi šalies vadovas nusprendė neatsakinėti į juos. 2024 m. kovo 26 dieną komisija paskelbė savo tyrimo išvadas viešai. Jose konstatuota, kad VSD direktorius D. Jauniškis prieš 2019 metų prezidento rinkimus talkino juose dalyvavusiam kandidatui G. Nausėdai. Be to, komisija įvertino, kad G. Nausėda, atsisakydamas jai liudyti, pažeidė priesaiką ir Konstituciją.

Komisijos pirmininku buvo Seimo narys Vytautas Bakas. 

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos ir trijų kitų opozicinių Seimo frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Mišrios Seimo narių grupės – atstovų kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl galimų Konstitucijos pažeidimų, susijusių su „pranešėjo istoriją“ ty...

Ketvirtadienį per pateikimą Seimas pritarė komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją, išvadoms. Posėdžių salėje užvirė diskusija dėl to, kiek komisijos išvados susijusios su prezidento rinkimais, kiek specialiosios tarnybos dalyvauja politiniuose procesuose ir kiek ...

Opozicijai priklausantys parlamentarai sutaria – rezonansą sukėlusi ir prezidentui nepatogius klausimus suformulavusi parlamentinė komisija inicijuota visiškai ne laiku. Pasak Seimo mažumai priklausančių parlamentarų, artėjantys prezidento rinkimai visus Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėj...