147 straipsnių
Lietuvos valstybės biudžetas – planas, pagal kurį bus skirstomos valstybės lėšos biudžetinių įstaigų ir kitų viešojo administravimo subjektų išlaidoms. Valstybės biudžetas, kartu su savivaldybių biudžetais sudaro nacionalinį biudžetą.
Socialinei apsaugai numatyta skirti daugiau nei 11,5 mlrd. eurų (papildomai daugiau nei 1,3 mlrd. eurų, lyginant su 2024 metais). Sveikatos apsaugai atiteks daugiau nei 4,37 mlrd. eurų (papildomai 533 mln. eurų), švietimui – 4,32 mlrd. eurų (papildomai 571 mln. eurų), gynybai – 2,57 mlrd. eurų (papildomai 293 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 944 mln. eurų (papildomai 53 mln. eurų daugiau), poilsio, kultūros ir religijos sritims – 909 mln. eurų (papildomai 80 mln. eurų daugiau), būstui ir komunaliniam ūkiui 678 mln. eurų (papildomai 101 mln. eurų), aplinkos apsaugai 438 mln. eurų (papildomai 36 mln. eurų), bendrosioms valstybės paslaugoms – 2,52 mlrd. eurų (papildomai 141 mln. eurų), ekonomikai – 1,97 mlrd. eurų (papildomai 42 mln. eurų).
Finansų ministerijos parengtame 2025 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2025 metais sudarys -3 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – 43,2 proc. BVP.
Su kitų metų valstybės biudžetu priimami sprendimai turėtų skatinti žmones aktyviai įsitraukti į darbo rinką. Vis dėlto, socialines išmokas kitąmet siūloma kelti labai sparčiai, net 26 proc. Turint galvoje tai, kad prognozuojama 2,5 proc. metinė infliacija, išmokų augimas ją viršytų 10 kartų.
Kitų metų Vyriausybės suplanuotame biudžeto projekte numatytas 3 proc. valstybės biudžeto deficitas, o tokį patį planą turi ir į sudėtingą ekonominę situaciją įklimpusi Estija. Ekonomistai tikina, kad toks pasirinktas Lietuvos kelias – itin pavojingas, mat jeigu ekonomika neaugs tiek, kiek planuota,...
2025 m. planuojamas deficitas neatitinka perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės keliamų reikalavimų ir Vyriausybės Seimui pateiktas siūlymas dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės netaikymo 2025 m. kelia rizikas ilgalaikiam finansų tvarumui, teigia Valstybės kontrolė (VK).
Kol kas tauta vis dar su pasimėgavimu laukia kaip bus išdalintos ministerijos, Seimo nario padėjėjų ir kiti atsakingi valdžios postai. Tačiau ne už kalnų ir naujas etapas – naujos Vyriausybės darbo pradžia ir deklaruotų siekių įgyvendinimas.
Apetitas auga bevalgant, ir dar kaip. 2020 m. gynybos biudžetas buvo 1030,1 mln. eurų. Vyriausybė ateinančiais metais siūlo skirti 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 2,5 mlrd. eurų. Šuolis milžiniškas ir sunkiai pateisinamas.
Lietuvoje klostosi paradoksali situacija – mes vis didiname atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams, tačiau iš jų nereikalaujame efektyvumo.
Seimo Ekonomikos komitetas siūlo 2025-2027 m. valstybės biudžete numatyti 200 mln. eurų didesnį finansavimą keliams kitais metais. Nors tiek Lietuvos savivaldybių asociacija, tiek asociacija „Lietuvos keliai“ siūlė, kad daugiau lėšų turėtų būti skiriama būtent kelių priežiūros ir plėtros programai (...
Kai pristatomas šalies biudžetas, tai prisiklausome pačių įvairiausių kalbų. Bet šį kartą jos visos buvo prieštaringos – politikai, vos prieš pusmetį šaukę, kad Lietuva turi gerą bendrojo vidaus produkto (BVP) ir valstybės skolos santykį, tad turi skolintis daugiau, jau pasikeitė ir virto biudžeto d...
Prieš kelias savaites „Swedbank“ paskelbta apklausa parodė, kad pusė visų apklaustųjų respondentų save priskiria viduriniajai klasei. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija apibrėžia, kad į viduriniąją klasę patenka į rankas uždirbantys nuo 930 iki 2200 eurų. Kiek tikslus yra vidurinios...
Prieš kelias dienas Vyriausybės patvirtintas valstybės biudžeto projektas didelei daliai gyventojų užtikrins tolesnį pajamų augimą. Turėtų didėti vaiko pinigai, pensijos, auga minimalus atlyginimas bei viešajame sektoriuje dirbančiųjų algos – dešimtadaliu kyla gydytojų, slaugytojų ir mokytojų atlygi...
Mažųjų valdančiosios daugumos politinių jėgų vadovėms piktinantis, kad kitų metų valstybės biudžeto projektas nebuvo pristatytas, finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina – su ministerijomis, kurioms vadovauja konservatorių partneriai, bendradarbiaujama buvo. Taip pat, anot jos, šių pokalbių metu t...
Standartinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas Estijoje 2024 m. sausio mėnesį buvo padidintas nuo 20 iki 22 proc. Be to, Estijos vyriausybė paskelbė, kad iki 2025 m. liepos mėnesio standartinis PVM tarifas bus padidintas dar kartą – šįkart nuo 22 iki 24 proc.
Vertindamas ketvirtadienį Seime pateiktą kitų metų valstybės biudžeto projektą, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad nors jame yra pozityvių dalykų, tačiau kai kuriuos aspektus reikia koreguoti. Šalies vadovas teigiamai įvertino išmokų ir minimalios mėnesinės algos (MMA) auginimą, bet pabrėžė, ka...
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) sako, kad 2025 m. valstybės biudžeto projektas iš esmės džiugina – verslas nemato pigaus politinio pataikavimo, turint omenyje, kad projektas reikiamas rinkimų laikotarpiu. Vis dėlto, LVK neigiamai vertina tai, kad kitąmet ketinama skirti mažiau lėšų gynybai nei ...
Finansų ministrei Gintarei Skaistei ketvirtadienį Seime teikiant ateinančių metų šalies biudžetą, liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen projekto pristatymo procesą vadina „konservatoriška“ tendencija neišdiskutuoti svarbių klausimų su partneriais. Tokios nuomonės laikosi ir „laisviečių“ lyderė A...
Ketvirtadienį Seimas ėmėsi 2025-ųjų valstybės biudžeto. Jame numatyti pokyčiai susiję su pensijų ir kitų išmokų didėjimu, taip pat didinamos algos mokytojams, medikams ir kitiems valstybės tarnautojams. Pateikimo stadijoje valstybės biudžeto projektui po balsavimo pritarta bendru sutarimu.
Kitiems metams planuojamas finansavimas Valstybės saugumo departamentui (VSD) neatitinka šalies saugumo situacijos, tikina žvalgybos atstovai. Anot departamento, išliekant itin įtemptai geopolitinei realybei, VSD pajėgumų išlaikymas ir vystymas yra kritinės svarbos.
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė Finansų ministerijos pristatytą 2025 metų valstybės biudžetą vadina dosniu rinkiminiu biudžetu, o Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva kritikuoja valstybės skolos didinimą.
Reikšmingiausi 2025 metų valstybės biudžeto projekto kultūros srities akcentai – papildomos lėšos projektiniam finansavimui, kultūros darbuotojų atlyginimams didinti, kultūros įstaigų plėtrai, Gedimino kalnui, skelbia Kultūros ministerija.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kitų metų valstybės biudžetas jau yra „iš esmės sudėliotas“, nes didele dalimi į projektą persikelia sprendimai, dėl kurių yra iš anksto įsipareigota – kaip pensijų indeksavimas, švietimo srities darbo užmokesčio augimas, gynybos finansavimas ar minimalios mėnesin...
