Biudžeto deficitas – 3 proc.
2025 metų valstybės biudžeto projekte numatyta 17,98 mlrd. eurų pajamų. Lyginant su 2024 m. pajamos auga 5,9 proc. arba 1 mlrd. eurų.
Taip pat projekte numatyta per 23 mlrd. eurų išlaidų, kurios auga 11,7 proc. lyginant su 2024 m., arba daugiau nei 2,4 mlrd. eurų. Iš jų didžiausia dalis skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 11,5 mlrd. eurų.
Sveikatos apsaugai atiteks daugiau nei 4,37 mlrd. eurų, papildomai 533 mln. eurų.
Švietimui – 4,32 mlrd. eurų (papildomai 571 mln. eurų), gynybai – 2,57 mlrd. eurų (papildomai 293 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 944 mln. eurų (papildomai 53 mln. eurų daugiau), poilsio, kultūros ir religijos sritims – 909 mln. eurų (papildomai 80 mln. eurų daugiau), būstui ir komunaliniam ūkiui 678 mln. eurų (papildomai 101 mln. eurų), aplinkos apsaugai 438 mln. eurų (papildomai 36 mln. eurų), bendrosioms valstybės paslaugoms – 2,52 mlrd. eurų (papildomai 141 mln. eurų), ekonomikai – 1,97 mlrd. eurų (papildomai 42 mln. eurų).
Taip pat reikšmingai auga ir savivaldybių pajamos – jos viršys 6,67 mlrd. eurų (lyginant su 2024 m. auga 832 mln. eurų arba 14,2 proc.).
Valdžios sektoriaus skola kiek didės ir turėtų siekti 43,2 proc. BVP, o neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc. 2025-iesiems numatytas biudžeto deficitas – 3 proc.
Bendrai, kaip buvo aiškinama, žmonių pajamų didinimui planuojama skirti 1,9 mlrd. Eur, saugumo stiprinimui – 2,5 mlrd. Eur, investicijoms Lietuvos ateičiai – 3,6 mlrd. Eur.
Numatyta, kad didžiausias valstybės pajamų pyragas bus surinktas iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kuris sieks 6 831 mln. Eur, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 3 389 mln. Eur. Planuojama, kad nuo Naujųjų didėjantys akcizai taip pat papildys biudžetą, numatoma, kad bus gauta 2 181 mln. Eur pajamų. Nemenka suma prisidės ir ES ir kitos finansinės paramos lėšomis, kurios sudarys dar 2 445, 9 mln. Eur.
Bendrai, kaip aiškinta, biudžeto prioritetais laikomi minimalaus mėnesinio atlyginimo didėjimas, mokytojų, pedagogų ir medikų algų kėlimas, gynybos stiprinimas.
Kitais metais numatytas ženklus asignavimų augimas kai kurioms institucijoms. Pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerijos (URM) biudžetą siūloma didinti 50 mln. eurų, Seimo – 6 mln. eurų.
G. Skaistė, kad biudžetas URM didinamas ir dėl artėjančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai 2027 metais, kuriam reikalinga pasirengti.
„Seimo asignavimuose numatyta ir aikštės pertvarka, kur finansavimas yra, matyt, vienkartinis, o ne tęstinis. Tačiau konkrečius skaičius turbūt galėsime pateikti vėliau, raštu“, – nurodė ministrė.
Neapmokestinamųjų pajamų dydis nedidės
Po posėdžio žurnalistų paklausta, kodėl kitąmet nenumatyta kelti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), G. Skaistė sakė, kad praėjusiais metais jis buvo padidintas šiek tiek avansu. Kadangi minimali mėnesio alga (MMA) augo 10 proc., o NPD – 20 proc., taip ženkliai sumažėjo valstybės biudžeto pajamos.
„Planas priartinti NPD prie minimalios mėnesinės algos, vienareikšmiškai buvo susijęs su mokesčių pertvarka. Kadangi mokesčių pertvarkos sprendimai nebuvo priimti Seime, tolimesnės NPD plėtros galimybės yra apribotos. Per šią kadenciją NPD mes padidinome 87 proc. – tai rekordinis dydis, niekada niekas tiek jo nebuvo didinęs“, – kalbėjo G. Skaistė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad NPD taikymo formulėje yra įrašyta ir MMA, todėl sprendimas didinti MMA daro poveikį ir tam, kiek žmonių bus taikomas NPD.
Paklausus, ar nelaiko mokesčių reformos neįgyvendinimo tam tikru pralaimėjimu ir, ar kokie nors pokyčiai nebus siūlomi iki ateinant naujam Seimui, ministrė sakė, kad sisteminius pokyčius reikėtų palikti naujos Vyriausybės kompetencijai.
„Apmaudu, kad ji nebuvo įgyvendinta pilna apimtimi, bet trečdalis sprendimų, kurie buvo pasiūlyti, yra priimti. (…) Visko sutarti nepavyko, matyt, jei susitarimo nepavyksta pasiekti, sprendimams nelemta būti įgyvendintiems“, – svarstė G. Skaistė.
Didės MMA, algos medikams, mokytojams
Valstybės biudžete numatyta, kad iš viso dirbančiųjų pajamų didėjimui bus skirta 1,9 mlrd. Eur, o iš šios sumos – 792 mln. eurų dirbančiųjų pajamų didinimui.
Kiek anksčiau Vyriausybė patvirtino, kad MMA nuo Naujųjų didės 12,3 proc., kas yra nuo 924 Eur iki 1038 Eur neatskaičius mokesčių. Skaičiuojama, kad „į rankas“ šis pokytis sieks 68,97 Eur. Tai iš valstybės pareikalaus 38,6 mln. Eur daugiau lėšų.
Neapmokestinamojo pajamų dydžio pokytis kitiems metams nenumatytas.
Daugiau pinigų biudžete numatyta ir viešojo sektoriaus darbuotojams.
Mokytojams, dėstytojams, mokslininkams – jiems numatyta suma siekia 394 mln. Eur. Medikams planuojama skirti 230 mln. Eur, o PAGD ugniagesių bei policijos pareigūnų pareigybėms komplektuoti, prokurorams, tyrėjams – 46,4 mln. Eur.
Dar 15,5 mln. Eur numatyti kultūros įstaigų ir meno darbuotojams bei 43,2 mln. Eur kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams.
Skaičiuojama, kad, lyginant su 2024 m., kitąmet vidutiniškai „į rankas“ gydytojų atlyginimai augs 305 eurais (10 proc.), slaugytojų – 141 euru (10 proc.), rezidentų – 144 eurais (10 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 83 eurais (7,6 proc.), nuo rugsėjo 1-osios mokytojų atlyginimas didės 142 eurų (8,2 proc.), dėstytojų atlyginimai taip pat nuo rugsėjo – 164 eurais (8,2 proc.).
Daugiau pinigų pensininkams, vaikams
Socialinių išmokų indeksavimui iš viso numatyta 425 mln. Eur.
Iš jų išmokos vaikams sieks 197 mln. Eur, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos sudarys 70 mln. Eur, o šalpos išmokos – 61 mln. Eur.
Parama numatyta ir patiems pažeidžiamiausiems. Tikinta, kad vaiko pinigai, kuriuos kitąmet gaus apie 515 tūkst. vaikų, didės nuo 96,25 Eur iki 122,5 Eur mėnesiui. Toks pokytis, lyginant su 2024-aisiais, sudarys 27,3 proc.
Planuojama, kad 2025 m. vidutiniškai pensijos didės 12 proc. Vidutinė senatvės pensija nuo 2025 m. pradžios augs apie 73 eurais ir pasieks 673 eurus, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs 81 euru ir pasieks 721 eurą.
Kaip teigta, siekiama užtikrinti, kad pensijos augtų sparčiau nei dirbančiųjų pajamos, kurios, kaip numatyta, kitąmet didės apie 7,6 proc.
Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – 49,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Nuo 2022 m. nustatytas papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimas užtikrina nuoseklų artėjimą tikslo link. Pensijų indeksavimui 2025 m. prireiks 622,3 mln. eurų.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais taip pat didės ir pasieks 42,29 euro, kai 2024-aisiais siekė 38,23 euro. Vienišo asmens išmoką Lietuvoje gauna apie 230 tūkst. žmonių.
Taip pat numatyta, kad ir toliau bus kaupiamas socialinio draudimo rezervas, kuris numatytas galimiems ekonominiams sunkumams ateityje. Bendrai, valstybė išsikėlusi tikslą sukaupti vienerių metų socialinio draudimo rezervą. Planuojamos 2025 m. Sodros biudžeto išlaidos bus 7,9 mlrd. eurų, taigi rezervas sudarys 44,3 proc. planuojamos išlaidų sumos.
Numatoma, kad pasibaigus 2024 m. socialinio draudimo rezerve bus sukaupta beveik 3,5 mlrd. eurų.
Pastebima piktnaudžiavimo nedarbo išmokomis atvejų
„Sodros“ biudžetą pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas sakė, kad senjorų pensijos augs išties sparčiai, jei infliacija siekia 2,5 proc., o pensijų augimas – virš 12 proc., realios senjorų pajamos augs virš 10 proc.
Gerėja ir pakeitimo norma (t. y. pensijų santykis su vidutiniu atlyginimu). Šiais metais jis siekia
44,17 proc., o kitąmet bus 46,04 proc.
„Turime rezervą, pagalvę, šį laikotarpį įveikėme jo nesuvalgant ir jis toliau didės. Rezervo ir išlaidų santykis šiuo metu siekia apie 55 proc.“, – nurodė ministras.
Kalbėdamas apie nedarbo draudimo išmokas jis pastebėjo, kad jų atėjo pasiimti daugiau žmonių nei prognozuota. Tai lėmė ne vien objektyvios priežastys.
„Buvo atleidimų ir perėjimų iš vienų sektorių į kitus, bet matome tam tikrų ir piktnaudžiavimų, kad žmonės kasmet ateina pasiimti nedarbo draudimo išmokų. Aptarsime Trišalėje taryboje, kaip to išvengti“, – teigė ministras.
Ilgalaikio darbo išmokų, kai ilgus metus išdirbusiam vienoje darbotvarkėje žmogui netekus darbo mokama išmoka, biudžetas bus plečiamas.
„Nuo kitų metų ir bankrutuojant įmonei, ne tik dėl etatų mažinimo, jie galės gauti šią išmoką. Tam irgi socialiniai partneriai pritarė“, – teigė V. Šilinskas.
Kalbėdamas apie papildomai kaupiančius pensijai jis pastebėjo, jog auga pensijų anuitetų gavėjų skaičius, o vidutinis standartinis anuitetas siekia 64 euro. Tiesa, V. Šilinskui kalbant Vyriausybės posėdžių salėje nuskambėjo replika, kad tai yra „kapeikos“.
„Kapeikos ne kapeikos, bet man tai visai pinigas. Prognozės rodo, kad ateityje anuitetas sudarys trečdalį pensijos“, – sakė ministras.
Numatyta, kad „Sodros“ pajamos kitąmet bus8,64 mlrd. eurų, t. y. 13,09 proc. (1 mlrd. eurų) didesnės nei laukiama 2024 metais, o sąnaudos – 7,9 mlrd. eurų, t. y. 11,9 proc. (0,84 mlrd. eurų) didesnės nei 2024 metais.
Keliams – mažiau pinigų nei šiemet
Biudžete numatytos ir lėšos Lietuvos keliams. Jos ateinančiais metais turėtų siekti 784 mln. Eur.
Kelių priežiūros ir plėtros programai numatyti 563,2 mln. Eur, gynybos fondo kariniam mobilumui – 59,1 mln. Eur, o ES finansinė parama sieks dar apie 161,2 mln. Eur.
Tiesa, lyginant su 2024-aisiais, jų kitiems metams numatyta mažiau.
Kaip patikslino ministerija, šiemet biudžete skirtos lėšos siekė 882 mln. eurų. Iš jų kelių priežiūros ir plėtros programai buvo numatyta 583,2 mln. eurų, karinio mobilumo paketo automobilių kelių plėtrai – 139,8 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės) – dar 159 mln. eurų.
Finansų ministrė G. Skaistė po posėdžio Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje tikino, kad kitais metais mažėjantį finansavimą keliams lėmė Utenos kelio kaštų paskirstymas.
Pasak jos, kitais metais dalis reikalingų lėšų galės būti finansuojama iš ES struktūrinių fondų.
„Bendroje sumoje pokyčiai kelių priežiūros programoje yra dėl šios priežasties. Taip pat mažėja finansavimas dėl mažesnio solidarumo įnašo lėšų. Praėjusiais metais buvo numatytos didesnės pajamos“, – sakė ji.
Kaip pridūrė, norint struktūriškai padidinti kelių finansavimą galima išeitis būtų lėšos iš gynybos fondo.
Saugumo stiprinimas
Nuosekliai įgyvendinant parlamentinių partijų susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO, Finansų ministerijos parengtame valstybės biudžeto projekte įsipareigota užtikrinti tolygų finansavimą, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus ir karinį mobilumą.
Birželio 20 d. Seimui patvirtinus Finansų ministerijos parengtą Gynybos fondo paketą, Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vyriausybės, politinių partijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų vieningai sutarta, jog kritiškai svarbiems poreikiams – Vokietijos brigados priėmimui, nacionalinės divizijos vystymui ir kontrmobilumo priemonėms – įgyvendinti reikia 3 proc.
BVP finansavimo, numatant tam papildomus tvarius šaltinius, o visi kiti poreikiai, kurie viršija 3 proc. BVP ribą – bus įgyvendinami sukūrus patogesnes paramos galimybes ir skolinantis per gynybos obligacijas. Šiomis priemonėmis pasinaudoti galima tinklalapyje gynybosfondas.lt
Tuo pačiu 2025 m. valstybės biudžeto projekte tęstinumą išlaiko teisė skolintis krašto apsaugos, gynybos pramonės ir su Vokietijos brigados dislokavimu susijusiems poreikiams.
Investicijos Lietuvos ateičiai
2025 m. Lietuva planuoja investuoti 3,6 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per 1,71 mlrd. eurų – bus skirtas žaliajai pertvarkai.
Šioje srityje planuojamos daugiabučių namų renovacijos, paskolos atsinaujinančios energijos išteklių (saulės, vėjo) elektrinėms privatiems ir viešiesiems juridiniams asmenims, investicijos žaliosios pramonės technologijoms ir aukštos pridėtinės vertės pramonės plėtrai.
Švietimui numatoma 263 mln. eurų investicijos, dėmesį telkiant tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimui, visiems prieinamo šiuolaikinio ugdymo užtikrinimui, rinkos poreikius atliepiančios profesinio ugdymo sistemos sukūrimui, vieno langelio principo karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti įdiegimui, efektyvaus mokslo ir studijų sistemos valdymo užtikrinimui.
Mokslui, verslui ir inovacijoms numatomos 206 mln. eurų investicijos: sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, įgyvendinti misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas, stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose, gerinti konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką.
147 mln. eurų investicijas ketinama skirti skaitmeninei pertvarkai – kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis, valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarkai, įmonių skaitmenizavimuisi skatinti.
Infrastruktūros fondas
2025 m. planuojama įsteigti Infrastruktūros fondą, kurio tikslas – 1 mlrd. eurų investicijos 2025-2027 m.
Fondas investuotų į finansiškai atsiperkančius projektus – gynybos pramonę, jūrų ir oro uostų bei geležinkelių infrastruktūrą, viešos-privačios partnerystės projektų vystymą, pvz. karinės infrastruktūros projektus, duomenų centrus, energetikos infrastruktūrą.
2025-2027 m. valstybės įnašas bei ILTE lėšos į šį fondą sudarytų po 50 mln. eurų kasmet.
Kitą dalį sudarytų privačių investuotojų – tarptautinių finansų įstaigų, privataus kapitalo fondų, pensijų fondų – lėšos.