Lietuva – pavojingame kelyje: nesuvaldžius finansų, tektų elgtis kaip Estijai

Kitų metų Vyriausybės suplanuotame biudžeto projekte numatytas 3 proc. valstybės biudžeto deficitas, o tokį patį planą turi ir į sudėtingą ekonominę situaciją įklimpusi Estija. Ekonomistai tikina, kad toks pasirinktas Lietuvos kelias – itin pavojingas, mat jeigu ekonomika neaugs tiek, kiek planuota, didėjant biudžeto deficitui Lietuvą gali ištikti Estijos likimas – prireikti naujų mokesčių įvedimo.

Einama pavojingu keliu

Finansų ministerija, projektuojamame 2025 m. valstybės biudžete, numato didėjančią valdžios sektoriaus skolą. Ji turėtų išaugti nuo 39,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 43,2 proc., o biudžeto deficitas, kaip tikimasi, sudaryti 3 proc. BVP.

Tuo metu Estijoje kitąmet taip pat planuojamas 3 proc. biudžeto deficitas, o Latvijoje, pagal turimus duomenis, jis sieks 2,9 proc. šalies BVP. Visgi nuogąstauta, kad jei ekonomika nesivystys taip sparčiai, kaip tikimasi, minėtos ribos gali būti ir peržengtos.

Bendrai, kaip pateikdama biudžetą aiškino finansų ministrė Gintarė Skaistė, Lietuva atitiks Mastrichto kriterijus, kuriais remiantis visos Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turi išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą.

Tačiau tai, kad ekonomikos stabilumą ir lyderystę Baltijos šalyse rodanti Lietuva biudžeto deficito procentais lygiuosis su kaimynėmis, kurios išgyvena sunkmetį, kelia nerimą, teigė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.