Sąvartynai

Gegužės viduryje vilniečius ir Vilniaus rajono gyventojus pasieks mokestiniai pranešimai apie padidėjusius įkainius už šiukšlių tvarkymą ir išvežimą. Kai kuriems tai bus ne itin maloni staigmena, bet daugumai gyventojų jau teko girdėti, kad atliekų tvarkymo įkainiai kyla. Tik, kaip dažnai atsitinka,...

Izraelio mokslininkai išrado būdą, kaip paversti jūrose sparčiai plintančias medūzas į labai gerai skysčius sugeriančią ir greitai suyrančią medžiagą, tinkamą sauskelnių, kempinių, higieninių paketų, popierinių rankšluosčių ir panašių produktų gamybai.

Jei visus Ukrainos sąvartynus sudėtume į vieną vietą, jie užimtų tokį plotą, kokį užima Estijos teritorija. Net apie 7 proc. didžiausios Europos valstybės  ploto užima buitinės atliekos, keliančios pavojų aplinkai. Apie Ukrainoje tiksinčią ekologinę bombą prabilta Kauno technologijos universitete ( ...

Uždarytuose Lietuvos ir visos Europos sąvartynuose glūdi šimtai tūkstančių tonų perdirbimui ar deginimui tinkamų atliekų. Todėl balandžio 8 d. į tarptautinį seminarą Kauno technologijos universitete (KTU) susirinkę specialistai iš kaimyninių šalių dalijosi savo patirtimi ir sąvartynų kasybos sėkmės ...

Kasmet sąvartynai pasipildo šimtais tonų naujai susidarančių atliekų. Anokia paslaptis, kad prie to prisideda ne tik aktyvūs vartotojai, bet gamintojai, kuriems būtina kuo sudėtingiau ir kelis kartus supakuoti savo prekę. Pažvelkime į savo šiukšliadėžės turinį - kas joje užima daugiausiai vietos?

Po dvejų metų Lietuvoje planuojama supirkti ne tik stiklo, bet ir metalinę, plastikinę tarą – PET butelius bei skardines. Tokią žinią yra paskelbusi Aplinkos ministerija ir, nors Seimas dar nebalsavo, neslepiami ryžtingi planai tokią naujovę įgyvendinti. Savo ruožtu verslo atstovai kalba, kad toks ž...

Lapkričio 5 – gruodžio 16 dienomis įvairiose Lietuvos savivaldybėse bus eksponuojama įgyvendintų aplinkotvarkos projektų fotografijų paroda „Technologijos gamtai“. Nuotraukose, kurias sukūrė fotomenininkas Audrius Tuleikis, gyventojai galės pamatyti, kokius aplinkotvarkos projektus įgyvendino Lietuv...

Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai atliekų kaupiama sąvartynuose. Šiam metodui ieškoma kitų alternatyvų. Viena jų – atliekų deginimas specialiai tam įrengtose gamyklose. Tokia įmonė jau veikia Klaipėdoje, statyba planuojama ir kitose didžiuosiuose miestuose. Vis dėlto, nuomonės skiriasi – vieni sako, k...

Naujieji modernūs sąvartynai, kurių šalyje yra vienuolika, atitinka visu aplinkosaugos reikalavimus ir neteršia aplinkos. Tačiau iš jau nebeveikiančių uždarytų sąvartynų paveldėjome ir jų poveikio žemės gelmėms padarinius, praneša Aplinkos ministerija.

Vienas iš kasmetinių rudens darbų soduose – sugrėbti lapus. Ir kasmet dažnas suka galvą, ką gi su jais daryti, kur juos dėti. Vis daugiau žmonių renkasi naudingiausią ir palankiausią aplinkai būdą – lapus ir kitas žaliąsias atliekas kompostuoja. Tuomet gaunamas vertingas kompostas, kurį galima panau...

Lietuvoje prieš kelerius metus griebtasi uždarinėti senus šiukšlynus. Sukurta 10 naujų regioninių sąvartynų, o likusieji 844 - rekultivuoti. Kadangi tai padaryta Europos Sąjungos (ES) lėšomis, jų liesti penkerius metus negalima. Tačiau šiam laikus praėjus, kaip prognozuoja mokslininkai, gali prasidė...

Iki šiol į sąvartynus Lietuvoje patenka didžioji dalis atliekų. Kas dėl to kaltas? Abi pusės svaidosi akmenimis: viena kaltina kontrolės mechanizmą ir atvirai kalba apie galimą korupciją, o kontroliuojančios institucijos sako, kad daro viską ir skundžiasi, jog yra kaltinamos verslo žlugdymu.

Prieš dešimtmetį šalyje sukurti regioniniai atliekų tvarkymo centrai ( RATC) pastaruoju metu sulaukia ir kritikos strėlių dėl prastai panaudojamų ES pinigų. Visgi Valstybės kontrolė ne kartą žiniasklaidoje skelbė, kad RATC sistema Lietuvai yra reikalinga, svarbu ją išsaugoti. Pabandysiu glaustai pat...

Šiukšlės – tai didelė, brangi ir daug dėmesio reikalaujanti „pabaisa“. Iš visų lėšų, skiriamų aplinkos apsaugai, bent trečdalis nukeliauja atliekų tvarkymui. Taigi atliekos visos Europos miestams yra iššūkis – šiuo metu dauguma savivaldybių mėgina neatsilikti nuo ES keliamų tikslų ir išrūšiuoti tona...

Kad nebūtų sudarytos prielaidos privačių interesų grupėms į savo rankas perimti šalies atliekų tvarkymo sistemą ir kad dėl to Lietuvos gyventojų neprispaustų mokesčių už atliekų tvarkymą našta, Aplinkos ministerija parengė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas.

GRYNAS.lt yra rašęs, kad nors informacijos kampanijoms, kodėl būtina rūšiuoti atliekas, Lietuva per 14 metų jau yra išleidusi apie 10 mln. litų, vaisiai kol kas skurdūs – išrūšiuojama vos dešimtadalis visų atliekų, o kita dalis ir toliau keliauja į sąvartynus. Sąvartynuose savo ruožtu imamos steigti...

Į Lietuvą sugrįžusiems gandrams - liūdnos dienos. Užsitęsę šalčiai gerokai sumažino jų galimybes rasti tinkamo maisto, todėl pastaruoju metu gandrams tenka „maitintis“ sąvartynuose.

Šiukšlynai Lietuvoje tampa daugiafunkciniu reiškiniu. Juose nuo seno kauptos šiukšlės ima gąsdinti vis daugiau žmonių, todėl šiukšlynuose vyksta transformacijos – šiukšlės ne tik gamina elektrą ar šilumos energiją , bet gali būti panaudojamos ir edukaciniams ar net turizmo tikslams.

Senkant gamtos resursams ir didėjant aplinkos užterštumui, vis garsiau kalbama apie būtinybę keisti gamybos ir vartojimo įpročius – mažinti gamtos išteklių eikvojimą ir šiukšlių kiekį. Siūloma diegti naują gamybos-vartojimo sistemą, kurioje nebebūtų nei švaistymo, nei atliekų (angl. „zero waste“).

Aplinkos ministerija, siekdama šalyje kuo sparčiau sukurti atliekų tvarkymo sistemą ir labai sumažinti riziką prarasti šiam tikslui skirtas Europos Sąjungos 2007-2013 m. paramos lėšas, nuo kovo 1 d. griežtina komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemų pirkimo sąlygas.