Kas kaltas, kad į sąvartynus Lietuvoje patenka didžioji dalis atliekų?

Iki šiol į sąvartynus Lietuvoje patenka didžioji dalis atliekų. Kas dėl to kaltas? Abi pusės svaidosi akmenimis: viena kaltina kontrolės mechanizmą ir atvirai kalba apie galimą korupciją, o kontroliuojančios institucijos sako, kad daro viską ir skundžiasi, jog yra kaltinamos verslo žlugdymu.

Į sąvartynus patenkančių atliekų kiekis nuo 2000 m. beveik nemažėja

„LAWIN“ advokatas Tomas Šliogeris, diskusijų forume „Atliekų tvarkymas“ pakomentavęs Valstybės kontrolės atlikto atliekų sektoriaus audito duomenis, išreiškė susirūpinimą, kad Lietuvoje išrūšiuojama ir perdirbama labai mažai atliekų. Anot jo, statistika nuo 2000 m. iki šiol beveik nepasikeitė.

Jis, palyginęs 2000 – 2004 m. duomenis su 2009 – 2011 m. kontrolierių parengta ataskaita, tikino, kad skirtumas – tik 6 proc. „Prieš kelias savaites pasirodė informacija, kad Valstybės kontrolė atliko atliekų sektoriaus auditą. Palyginau analogišką 2000 – 2004 m. ataskaitą. Tuo metu į sąvartynus patekdavo 91 proc. atliekų. O palyginus 2009 – 2011 m. ataskaitą, skaičiai faktiškai nepasikeitė. Progresas – 6 proc.“, - sakė T. Šliogeris.

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje 2004 – 2011 m. Atliekų tvarkymo įstatymas keistas devynis kartus. Tačiau, teisininko teigimu, Aplinkos ministerijos Seimui teikiamos pataisos iš principo nėra prastos, didžiausia problema – nepatikima atliekų sektoriaus kontrolė. „Nesugebama įgyvendinti tai, kas parašoma“, - sakė advokatas.

Teisininkas: kontrolė taiko dvigubus standartus

Jam nemažai abejonių kelia šią sritį kontroliuojančių institucijų veikla. Esą regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC) galimai taiko dvigubus standartus. T. Šliogeris svarstė, kad nors Lietuvoje galioja vienas Atliekų tvarkymo įstatymas, tačiau „skirtingi RATC kelia skirtingus reikalavimus“.

O savo prielaidas jis bandė pagrįsti į dviprasmišką situaciją patekusios įmonės veikla: „2009 – 2010 m. Lietuvoje buvo alyvų vajus. Tuo metu didieji gamintojai ir importuotojai buvo tikrinami ir baudžiami už nusižengimus. Tuo metu vieno RATC svetainėje pasirodė informacija, kad vienoje įmonėje po patikrinimo pažeidimų nenustatyta. Tuo metu kai visai Lietuvai tai neįmanoma, o viena įmonė gali. Tačiau Aplinkos ministerija pasakė, kad organizacija nėra pateikusi duomenų, jog atliekų tvarkymo užduotys įvykdytos. Ministerija dėl informacijos pateikimo į organizaciją kreipėsi keturis kartus.“

Teisininkas teigė, kad šis pavyzdys įrodo, jog kontrolės mechanizmas taiko dvigubus standartus. Jo teigimu, atliekų tvarkytojai skiriami į dvi grupes: išskirtinius ir paprastus mirtinguosius.

Už verslininkų atliekas moka gyventojai?

Aplinkos apsaugos agentūros Atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėja Marija Lippa nesutiko, kad atliekų sektoriaus kontrolės mechanizmas šlubuoja. Pasak jos, nors šio proceso kontrolė ir sudėtinga, tačiau gana efektyvi.

Be to, valdininkė pridėjo, kad jos vadovaujamas skyrius vykdo trijų grandžių kontrolę. Pirmiausia, prižiūrimas gamybos procesas, apimantis gamintojus ir importuotojus. Taip pat ji tikino, kad kontrolierių dėmesio sulaukia ir atliekų tvarkytojai bei darytojai. „Kad sumažintume atliekų patekimą į sąvartynus, reikia įvertinti visas tris grandis“, - kalbėjo M. Lippa.

Per šių metų pirmąjį pusmetį, jos žodžiais tariant, jau patikrinta 460 gamintojų, 596 atliekų darytojai ir 260 atliekų tvarkytojų. Šiemet vienas iš prioritetų – biologiškai skaidžių atliekų patekimo į sąvartynus mažinimas. Siekiant geresnių rezultatų RAAD pradėjo griežtinti kontrolę. Tačiau tai papiktino verslininkus, kurie diskusijų forume dėl to pareiškė pretenzijas, kad tokiu būdu neva žlugdomas jų verslas.

T. Šliogeris

2000 – 2004 m. į sąvartynus patekdavo 91 proc. atliekų. O palyginus 2009 – 2011 m. ataskaitą, skaičiai faktiškai nepasikeitė. Progresas – 6 proc.

M. Lippa teigė, kad kalti patys verslininkai, kurie, kurdami verslą, neįvertino atliekų tvarkymo kaštų: „Dabar mus kaltina verslo žlugdymu. Kokie mes esam negeri. O verslininkai, kurdami verslą, neapgalvojo, ką darys su atliekom. Planuojant verslą nebuvo įskaičiuoti šie kaštai. Ir apskritai Lietuvoje įprasta manyti, kad atliekų vertimas į sąvartynus yra pigiausias būdas. Dauguma gamybos atliekų paverčiamos mišriom komunalinėm atliekom. Ir tada taikomi komunalinių atliekų įkainiai. Už tai sumoka gyventojai. Tai klausimas: ar mes žlugdome verslą, ar verslas žlugdo pats save?“ – retoriškai klausė valdininkė.

Anot jos, kol savivaldybės nebus suinteresuotos atliekų patekimu į sąvartynus, teigiamų rezultatų šioje srityje tikėtis negalima. „Komunalinių atliekų surinkime yra problema. Jei savivaldybės neužtikrins kontrolės, nieko nebus. Reikia stiprinti rūšiavimo kontrolę atliekų susidarymo vietoje“, - reziumavo M. Lippa.