prievartos vaikystė

„Negaliu pagalvoti, kad reikėtų sugrįžti ten, kur užaugau. Jaučiu paranoją, kad jį pamatysiu vėl, kad neiškęsiu minties, kad jis taip arti manęs“, – atvirauja Natalija, nuo be galo skausmingų patirčių viename Lietuvos kaime nusprendusi pabėgti emigruodama į užsienį.

„Tėtis sakė, kad turiu jam tai daryti, nes reikia išmokti, juk tai vieną dieną reikės daryti ir savo vyrui“. „Tai buvo mano, kaip vaiko, pasiaukojimas“. Šiuos žodžius sako vaikystėje nukentėjusios, dabar jau suaugusios seksualinių smurtautojų aukos.