palūkanų norma

Praėjus kelioms dienoms po pastarojo palūkanų normų padidinimo, Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde sako, kad jos vadovaujama institucija palūkanas kels ir toliau.

Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2 proc., o kitąmet laukia nulinis augimas, teigia bankas „Swedbank“, nekeičiantis savo ankstesnės prognozės, 2024 metams numatantis 2,1 proc. ūkio augimą. Vis dėlto, pasak jo ekspertų, nors visose euro zonos valstybėse artimiausiu metu t...

Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys Martinis Kazakas pareiškė, kad palūkanų normos turėtų būti didinamos ir pasibaigus šiems metams, – tuo metu, kai euro zona, kaip vis dažniau prognozuoja ekonomistai, atsidurs pačiame recesijos įkarštyje.

Antra krizė nuo šio dešimtmečio pradžios vėl žadina verslo ir gyventojų baimes bei kursto lūkesčius, kad visas problemas išspręs arba bent užglaistys valstybės biudžetas. Valstybė gali ir turi vykdyti tokią anticiklinę fiskalinę politiką, tačiau jos galimybės nebėra neribotos.

Per sutelktinę pandemijos ekonomiką vyriausybės ir jų centriniai bankai siekė vieningų tikslų. Dabar jie pradeda traukti skirtingomis kryptimis.

Apie naują nekilnojamojo turto krizę ir pervertintą turtą pradėta kalbėti dar nepasibaigus praeitai. Ilgą laiką nekilnojamo turto kainų kritimo šaukliai buvo neteisūs, tad žmonės tiesiog nustojo į juos kreipti dėmesį.

Švedijos būsto kainų nuosmukis rugsėjo mėnesį dar labiau sustiprėjo, atsiradus ženklų, kad būsto rinka, reaguodama į paklausos sumažėjimą, susijusį su didėjančiomis palūkanų normoms ir susirūpinimu dėl sparčiai kylančių energijos sąnaudų, išsikvepia.

Infliacijai laikantis skausmingose aukštumose, centriniai bankai pasileido į palūkanų didinimo lenktynes. Nors esama ekonominė aplinka reikalauja griežtesnės pinigų politikos, jos rizikos taip pat akivaizdžios − beatodairiškas palūkanų didinimo tempas grasina pagilinti recesiją ir gali destabilizuot...

Europos bankai naudojasi pajamas didinančiomis aukštesnėmis palūkanų normomis ir nepakankamai rimtai vertina gresiančias ekonomines rizikas, teigė vienas aukščiausio rango Europos centrinio banko (ECB) pareigūnas.

Kai praėjusiais metais įsibėgėjo pandeminė infliacija, buvo manoma, kad ji ilgiau išsilaikys JAV, kur paskatos buvo žymiai didesnės, o vartotojų paklausa – stipresnė nei Europoje. Tačiau energetikos krizė viską apvertė aukštyn kojomis.

Diskutuojant apie ekonomikos ir finansų rinkos ateities perspektyvas, dažnai įvardijamos dvi projekcijos – finansinių institucijų prognozės ir rinkos dalyvių lūkesčiai. Pastarieji yra išskaičiuojami iš išvestinių finansinių instrumentų kainų ir priklauso ne nuo prognozių modelių (kurie savo ruožtu l...

Jungtinėse Valstijose būsto kainos pakeitė kryptį ir dabar demonstruoja didžiausią mėnesinį smukimą nuo 2009 metų.

JAV būsto paskolų kainos toliau sparčiai auga – praėjusią savaitę vidutinė 30-ies metų trukmės fiksuotos hipotekos paskolos sutartinė palūkanų norma pirmą kartą nuo 2008 metų viršijo 6,5 procento, todėl esama rizikų, kad nuosmukis būsto rinkoje gali būti dar ryškesnis.

Vieno Švedijos nuomotojo akcijos šiemet smuko trimis ketvirtadaliais, o investuotojai spėja, kad dugnas dar nepasiektas.

Infliacija, kylančios palūkanų normos, karas, augančios energijos kainos – ar viso to fone verta svarstyti apie investavimą? Jei taip, nuo ko pradėti? Kaip reaguoti į nesėkmę? Koks yra lietuvio investuotojo portretas? Nuo ko priklauso pasitikėjimas finansiniais instrumentais?

Europos Centrinis Bankas (ECB) turės ir toliau didinti palūkanų normas, jeigu dabartinė vartotojų kainų dinamikos tendencija tęsis, teigia Joachimas Nagelis, Vokietijos centrinio banko (vok. Bundesbank) prezidentas.

Ateinanti žiema bus sunki. Dėl augančių palūkanų daugeliui padidės paskolų įmokos, komunalinių sąskaitos nebus mažesnės, stojanti ekonomika neleis sparčiai auginti pajamų, o turto vertė (ypač investicinio) tikėtina dar kurį laiką teigiamais pokyčiais nedžiugins. Bet pasaulio pabaigos nebus. Bus geri...

Visoje euro zonoje fiksuojama rekordinė infliacija nepalieka išeičių Europos centriniam bankui (ECB), kuris po ilgo itin žemų palūkanų laikotarpio yra priverstas imtis agresyvesnės politikos. Ketvirtadienį ECB bazinę palūkanų normą kilstelėjo 0,75 proc. punkto – iki 1,25 proc. Tai didžiausias palūka...

Iki šių metų pabaigos 2 proc. ribą galintis pasiekti „Euribor“ brangins paskolas, tačiau nekilnojamo turto rinkos iš esmės nepakoreguos, sako „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius. Vis dėlto, jis įžvelgia ramesnių laikų šioje rinkoje naudą. „Įrengimo, apdailos darbų ir panašių paslaugų kainos tik...

Europos Sąjungai bus sunku įveikti dabartinius ekonomikos iššūkius, jeigu nepasikeis jos kursas, o dabar pasirinktas iš dalies politizuotas infliacijos valdymas gresia rimta krize, teigia kai kurie ekonomistai, pripažįstantys, kad ypač gerų sprendimų nėra.