„Su geromis intencijomis, bet – tikslas yra sukelti krizę. Tik yra rizika: anksčiau tokių eksperimentų centriniai bankai nedarydavo, ypač Europoje“, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Kelios pastabos pinigų politikai

Liepos pabaigoje Europos Centrinis Bankas (ECB) nutarė bazinę palūkanų normą padidinti 0,5 proc. punkto – daugiau, nei skelbta anksčiau. A. Izgorodinas teigia, kad toks sprendimas neatrodo nuosaikus. Jis atkreipia dėmesį, kad euro zonos infliacijos struktūroje apie pusę prieaugio generuoja energetikos kainų dedamoji, o reguliuotojas jos niekaip nekontroliuoja.

„Galime turėti ir mažesnes, ir gerokai didesnes palūkanas, bet Europos Centrinio Banko palūkanos niekaip nepaveiks euro zonos infliacijos kainų rodiklių, kadangi energetikos kainų augimą lemia geopolitika, o ne ekonomika“, – argumentus dėsto ekonomistas.

Infliacija, deja, tapo politiniu įrankiu. Centriniai bankai nori parodyti, kad kažką daro šiuo klausimu
A. Izgorodinas

Jis įsitikinęs, kad energetikos kainų augimas transformuojasi ir į kitus ekonomikos segmentus, o įmonės euro zonoje nebegali sau leisti nekelti kainų, kai elektros ir dujų kaina praktiškai kas mėnesį kyla.

„Pavyzdys gali būti kirpyklos – kelia kainas todėl, kad joms brangsta elektra, dujos ir taip toliau“, – sakė A. Izgorodinas.

Dar vienas momentas, kurį pažymi ekonomistas, yra tai, kad „infliacija, deja, tapo politiniu įrankiu“.

„Centriniai bankai visame pasaulyje nori parodyti, kad jie kažką daro šiuo klausimu. Tad (Europos – red.) Centrinis Bankas palūkanas atitinkamai kelia matydamas bendrą augantį infliacijos rodiklį ir jam, manau, šiuo metu mažiau svarbu, kas lemia tą infliacijos prieaugį. Esmė, kad yra didelis skaičius ir reikia su juo kažką daryti“, – dėsto poziciją ekspertas.

Galiausiai, pasako jo, ir pats laikas kelti palūkanas pasirinktas „nekokybiškai“, nes ekonominis paveikslas euro zonoje blogėja: vartotojų nuotaikos birželį prasčiausios per visą istoriją, tokia pati padėtis ir galingiausioje bloko ekonomikoje Vokietijoje.

Aleksandras Izgorodinas

„Keliamos palūkanos dar labiau riboja euro zonos gyventojų perkamąją galią, kadangi žmonės turi daugiau pinigų išleisti savo paskolų aptarnavimui per palūkanas ir, atitinkamai, mažiau pinigų turi kitų prekių ir paslaugų vartojimui“, – sako A. Izgorodinas.

Iššūkiai Senajame žemyne

Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas Rimantas Rudzkis, paklaustas, kaip vertina tą ekonomikos „švytuoklę“, kai nuo ūkio skatinimo ir pinigų įliejimo per pandemiją dabar pereinama prie infliacijos suvaldymo, – sako, kad teorija reikalauja kainoms kylant kelti ir palūkanų normas, mažinti pinigų kiekį.

„Taip kad visiškai suprantama, jog ECB keičia savo politiką, nustojo spausdinti pinigus (...). Kitos išeities kaip ir nėra, turint omenyje, ką daro Amerikos centrinis bankas: Federalinė rezervų sistema jau šitą posūkį padarė, ir daug staigiau bei greičiau“, – sakė R. Rudzkis.

Europos Sąjungos ekonomika demonstravo žymiai prastesnę formą negu JAV
R. Rudzkis

Anot jo, jeigu ECB nieko nedarys, tai iš karto dar gerokai padidins infliaciją.

„Kodėl? Dėl didelio palūkanų normų skirtumo tarp dolerio ir euro, neišvengiamai euras toliau silpnės. Mes matome, kad jau ir dabar paritetas yra tarp dolerio ir euro. Per gerus metus euras nusilpo apie 15 proc. O biržose tai prekiaujama doleriais.

Reiškia, jeigu euras toliau kris, automatiškai, viskas, ką perkame pasaulio biržose, perskaičiavus į eurus, brangs papildomai. Tai yra, infliacija ne tik nebus suvaldyta, bet dar labiau įsibėgės“, – sako ekonomistas.

Jo teigimu, ECB padėtis tikrai sudėtinga, nes Europa nėra tiek integruota, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, o dalis Europos Sąjungos šalių turi labai dideles valstybės skolas.

Rimantas Rudzkis

„Didėjant palūkanų normai iš karto augs šitų skolų aptarnavimo kaštai ir, matyt, tikrai didelė grėsmė, kad kokia Italija paseks Graikijos keliu ir de facto bus bankrutavusi ir reikės Europai galvoti, kaip Italiją gelbėti, o jos dydis, tai aišku, ne Graikijos dydis. Žinoma, čia yra sprendimai, matyt, išleisti euroobligacijas ir tuo padėti pietinėms šalims“, – sakė ekonomistas.

A. Izgorodinas kaip pozityvų ECB veiklos aspektą pažymį būtent pastangas lygiagrečiai rūpintis finansų rinkų situacija.

„Blogindamas ekonominę situaciją euro zonoje ir keldamas palūkanas, ECB vis dėlto paraleliai rūpinasi tuo, kad situacija Europos finansų rinkose netaptų pernelyg dramatiška ir kad nebūtų taip, jog tokios šalys kaip Italija, Graikija ar kitos euro zonos šalys, kad jos neatsidurtų už borto ir kad jos nebegalėtų pasiskolinti“, – sakė A. Izgorodinas.

Jo požiūriu, tai yra naudinga ir Lietuvai, nes ir jos skolinimosi kaina pakilo nuo metų pradžios kelis kartus.

„Tai čia yra teigiamas dalykas, galima už tai ECB pagirti, nes, galbūt lyginant su ankstesniais laikotarpiais, kai ECB kėlė palūkanas, dabar jie tampa šiek tiek lankstesni ir rūpinasi ne tik infliacijos pažabojimu, bet ir, sakykime, paraleliai stengiasi kontroliuoti ir situaciją finansų rinkose“, – kalbėjo ekonomistas.


Kita vertus, R. Rudzkis atkreipia dėmesį, jog palyginti su JAV, Europa turi ir kitą problemą. Žaliavų brangimas, ypač dujų ir naftos, kur kas labiau veikia Europą negu Jungtines Valstijas, kadangi pastaroji šalis pati išgauna dujų, jas eksportuoja ir netgi turi pelno iš jų pabrangimo.

„O ir šiaip, jeigu pažiūrėsime pastaruosius penkerius metus, Europos Sąjungos ekonomika demonstravo žymiai prastesnę formą negu JAV. Dėl visos eilės priežasčių.

Pačiose priešakinėse technologijose vis dėlto pirmauja Jungtinės Valstijos. Matome juk informacinėse technologijose: kieno kompanijos vyrauja pasaulyje? Ne Europos gi, o Jungtinių Valstijų“, – aiškino profesorius.

Anot jo, todėl Europos Sąjungos ekonomika žengia į artimiausius porą metų su kur kas blogesnėmis perspektyvomis negu Jungtinės Valstijos ar kai kurios Azijos šalys, pavyzdžiui, Kinija.

„Ir šitoje situacijoje pinigų politikos griežtinimas dar labiau stabdys ekonomikos augimą. Bet, pasikartosiu, esant dabartiniams infliacijos tempams, matyt, kito pasirinkimo nėra“, – sakė R. Rudzkis.

Žaidimas su ugnimi?

A. Izgorodinas sako matantis situacijoje vieną teigiamą pusę, tiesa, nestokojančią ironijos. Nors palūkanų normos tiesiogiai neveikia energijos išteklių kainų, tačiau finansų rinkų nerimas dėl galinčios kilti krizės daro įtaką naftos ir žaliavų kainoms.

Galime pamatyti tikrų tikriausią rimtą krizę
A. Izgorodinas

„Finansų rinkos nerimauja dėl artėjančios krizės, kurią kaip tik gali sukelti centrinių bankų agresyvi politika. Ir, atitinkamai, mažėja naftos ir įvairių žaliavų kainos. Tai iš dalies per šitą priemonę tikrai galima pritarti ECB politikai.

Ir Europos Centrinis Bankas, ir lygiai taip pat Amerikos centrinis bankas – abu turi tikslą iš tiesų sukelti pasaulio ekonomikos sulėtėjimą, kad automatiškai sukeltų žaliavų – naftos, metalo, – galbūt iš dalies maisto kainų kritimą, ir tai atitinkamai, paskatintų kainų kritimą“, – kalba A. Izgorodinas.

Vis dėlto jis perspėja, kad euro zonai gali tekti vieną ar du ketvirčius pagyventi stagfliacijoje: dujų kainos dėl geopolitinių įtampų gali likti stabiliai aukštos, o vartojimas, įmonių investicijos ir eksportas dėl JAV recesijos gali trauktis.

Ir nors yra siekiama sukelti nedidelę krizę, viskas gali baigtis tuo, kad ji gali išvirsti į kur kas didesnę, o rudenį ir žiemą euro zonoje galima laukti nemenko susitraukimo.

„Vartojimo kritimas bus tikrai rimtas. Ir rizika pagrindinė yra ta, kad mes galimai matysime ne kažkokį kosmetinį ir techninį BVP susitraukimą euro zonoje, bet galime pamatyti tikrų tikriausią rimtą krizę, o vienas iš aspektų, kuris ją sukels, bus būtent pakankamai agresyvi Centrinio Banko politika“, – sakė A. Izgorodinas.

Jis prognozuoja, kad vis dėlto palūkanų didinimo ciklas bus labai trumpas, o vėliau bus stebima, kaip klostosi situacija.


Sunku ištaisyti praeities klaidas

R. Rudzkis sako, kad šansų pagerinti situaciją visuomet yra, tačiau, pirmiausia, reikia atvirai pripažinti situaciją, į kurią pateko Europos Sąjunga.

„Reikia atvirai pripažinti, kad perspektyvos yra prastos, kad konkurencingumas silpnas, pralošiamos varžybos tiek Jungtinėms Valstijoms, tiek Azijos gamintojams. Tai ir iš Europos Sąjungos vadovų reikia atitinkamų sprendimų. Nereikia svaigti svajonėse ir iliuzijose. Jeigu ir toliau tęstis tokia neatsakinga Europos Sąjungos, kokia buvo iki šiol, tai matysime mes tą ilgalaikį nuosmukį“, – aiškina ekonomistas.

Kaip neatsakingo planavimo pavyzdį jis įvardijo žaliosios energetikos ambicijas.

„Su tokiais ambicingų žaliosios energetikos plėtojimo planais, visiškai nepaskaičiavus, kaip tai atsilieps artimiausiu metu, mes susidūrėme su milžinišku elektros kainų augimu.(...) Matant šitą situaciją, dar to negana, dar plius atominės elektrinės uždaromos. Nežinau, ką ir sakyti“, – teigė R. Rudzkis.

Kaip dar vieną pavyzdį jis paminėjo reikalavimų griežtinimą automobilių gamybai.

„Juk automobilių pramonė Europos Sąjungoje – tai vienas iš kertinių ekonomikos variklių ir žiūrėkite, su kokiais sunkumais ji susiduria. Jau dvejus ar trejus metus. Nenoriu leistis į detales, bet man asmeniškai Europos Sąjungos ekonominė politika – turiu omenyje visiškai konkrečius sprendimus – rodo labai žemą efektyvumą“, – teigia profesorius.

Anot jo, jeigu nepagerės Europos Sąjungos raidos planavimas, valdymo efektyvumas, tai neabejotinai matysime tolimesnį Bendrijos situacijos blogėjimą: „matyt, gresia kelių metų ekonomikos nuosmukis“.

A. Izgorodinas sako, kad pagrindinė Europos problema yra jos lėtumas.

„Esminiai struktūriniai sprendimai yra priimami labai lėtai ir neefektyviai. Todėl Europa kartais „vėluoja į traukinį“ ir priima sprendimus jau post factum. Antras aspektas, buvo labai trumparegiška politika dėl energetikos, nes dabar mes matome dujų sektoriaus priklausomybės nuo Rusijos visas pasekmes“, – sakė A. Izgorodinas.

Ir Europos Centrinis Bankas, ir lygiai taip pat Amerikos centrinis bankas – abu turi tikslą iš tiesų sukelti pasaulio ekonomikos sulėtėjimą
A. Izgorodinas

Jo manymu, problemą jau seniai reikėjo spręsti, pavyzdžiui, pasirašant dujų tiekimo sutartis su Azerbaidžanu, su Arabų pusiasalio valstybėmis, taip būtų sumažintas stresas ir versle, ir tarp vartotojų.

„Klausimas, kodėl tai nebuvo padaryta, kuri pusė čia padarė „gerą“ lobizmą. (...). Tai yra ypač trumparegiška politika, nes ir versle, ir investicijose galioja viena auksinė taisyklė – savo rinkas ir investicijas reikia diversifikuoti. Atitinkamai, tai reiškia, kad ir pirkimus reikia diversifikuoti.

Rusijai tenka 40 proc. europinio dujų importo ir dabar nuo tos „adatos“ nušokti yra labai sunku, o nušokti visai reikėtų“, – sakė ekonomistas.


Tikisi daugiau dėmesio Lietuvos ekonomikai

R. Rudzkis savo ruožtu turi pastabų ir Lietuvos politikai.

„Kiek buvo pažadų, kad bus sumažintas biurokratinis spaudimas verslui, sumažinta administracinė našta, sudarytos geresnės sąlygos – ir? Kas padaryta? Mes ateiname į krizę, o apie ką kalba Vyriausybė?“, – kalbėjo R. Rudzkis.

Anot jo, dėmesys nuolat buvo skiriamas arba COVID-19, arba migrantų krizei, o dabar – Ukrainai.

„Apie Vyriausybės programos vystymą, apie laukiamus sprendimus, kaip palengvinti mūsų ekonomines sąlygas, pagerinti investicinį klimatą, atlikti gal kažkokią analizę ir nustatyti, galimybes ir trikdžius ekonomikos augimui – galų gale tai, kad pas mus švietimo problemos visą laiką gilėjo mokykloje, ką, tik dabar atradome?“, – klausia profesorius.

Jo įsitikinimu, norint, kad Lietuvos ekonomika augtų, reikia iš esmės pagerinti situaciją specialistų rengimo srityje. Šalis jau patekusi į vidutinių pajamų spąstus.

„Esame jau pakankamai turtinga šalis. Ir norint toliau augti reikia jau tikrai galvoti, kaip sudaryti sąlygas plėtrai tų sričių, kurios kuria didesnę pridėtinę vertę, ir tai neišvengiamai iškart susiję su darbo jėga“, – sakė jis.

R. Rudzkio požiūriu, Lietuvos perspektyvai svarbūs keli veiksniai.

Pirma, šalį stipriai paveiks tai, kad Europos Sąjungos rinka bus blogos būklės, nes tai pagrindinė Lietuvos ekonomikos, orientuotos į eksportą, rinka.

„Antra, mus labai neigiama veiks tai, kad bus brangi nafta, dujos, elektra, nes mes visur grynieji importuotojai ir daug importuojame ir dujų, ir naftos, ir elektros energijos, tai ypač stipriai veiks mūsų apdirbamąją pramonę“, – kalbėjo ekonomistas.

Trečia, Lietuvai, kaip ir kitoms Europos šalims, papildomas neigiamas veiksnys bus pokyčiai Europos Centrinio Banko monetarinėje politikoje. Ir dabar jau matyti, kad tai jaučia statybų sektorius ir nekilnojamojo turto rinka.

Jeigu ir toliau tęstis tokia neatsakinga Europos Sąjungos, kokia buvo iki šiol, tai matysime ilgalaikį nuosmukį
R. Rudzkis

„Žinoma, turime papildomą neigiamą impulsą (...) Mūsų ekonominiai santykiai su Baltarusija ir Rusija buvo stipresni, negu kokios Prancūzijos ar Ispanijos. Galų gale, ir trąšų, ir žaliavų gaudavome iš Rytų. Dujas ir naftą, metalus iš Rytų, kažkiek tranzito pajamų turėjome, ir per Klaipėdos uostą gabenta, ir „Geležinkeliai“ uždirbdavo.

Visa šitai mes irgi prarasime dėl dabartinės geopolitinės padėties. Taip kad neigiamų veiksnių tikrai užtenka. Manau, kad kitais metais matysime neigiamą ekonomikos prieaugį“, – prognozuoja profesorius.