„Nekeičiame beveik jokių prognozių. Šiemet auga Baltijos šalys, o antrą metų pusmetį prognozuojame BVP susitraukimą, jis tęsis iki kitų metų vidurio. Visas kitų metų rezultatas bus artimas nuliui. Sumažinome 2024 metų prognozes ženkliau (…) Augimas nesugrįš į ilgalaikę tendenciją“, – spaudos konferencijoje komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Infliacijos pikas, tikėtina, yra praeityje, tą rodo ir sumažėjusios žaliavų kainos, ir dingusi įtampa tiekimo grandinėse. Prekės turėtų nebebrangti (…). Matome, kad išlieka vienas išorinis veiksnys, susijęs su energijos ištekliais“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Anot jo, „dūmų daug, lūkesčiai neigiami“, bet nėra pagrindo prognozuoti didelį šoką, todėl bankas numato „atvėsimą“. Ekonomistas perspėja, kad neapibrėžtumas kaip niekad didelis ir iššūkių gali būti, o Europai reikėtų tikėtis, jog bus šilta žiema.

Naujausioje makroekonominėje apžvalgoje banko ekonomistai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje kitais metais sumažės iki 8,7 procento, panašiais tempais didės ir atlyginimai. Sugrįžimas prie įprastesnio ir sveikesnio infliacijos lygio numatomas 2024 metais, kuomet kainos turėtų padidėti 2,3 procento.

„Baltijos šalims, kaip ir daugeliui kitų ES šalių, šią žiemą recesijos išvengti nepavyks. Kita vertus, nėra daug priežasčių tikėtis didelio šoko – gyventojų skola išlieka viena mažiausių ES, mes nebuvome per daug atitrūkę nuo savo galimybių, padės ir anticiklinė fiskalinė politika“, − pranešime sako N. Mačiulis.
BVP prognozės

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad artimiausius kelis ketvirčius Baltijos šalių BVP mažės, o atsigavimas tikėtinas antroje kitų metų pusėje. Nors infliacija Baltijos šalyse šiemet buvo viena iš didžiausių ES, didelis sukrėtimas vidaus paklausai kol kas neprognozuojamas.

„Realus darbo užmokestis Baltijos šalyse šiemet sumažėjo maždaug 7 procentais, bet kol kas didelės įtakos vartojimo tendencijoms tai neturėjo. Mažmeninės prekybos apimtys išlieka panašiame arba šiek tiek žemesniame lygyje nei prieš metus“, − teigia N. Mačiulis.

Ekonomisto vertinimu, vyriausybių siūlomos energijos kainų kompensavimo priemonės, mažėsianti infliacija, didėjantis minimalus bei vidutinis atlyginimai amortizuos neigiamus šokus. Tačiau esą svarbiausia yra tai, kad nedarbo lygis sumažėjo iki žemiausio lygio per pastaruosius 15 metų, ir kol kas nėra priežasčių dideliam jo šuoliui.

Nedarbo lygio prognozė Lietuvoje kitiems metams paliekama 6,6 proc. (nuo visos darbo jėgos), o 2024 metams šiek tiek padidinta iki 6 proc. (rugpjūtį skelbtas 5,9 proc. rodiklis).

Vidutinis mėnesio atlyginimas („popieriuje“) kitąmet turėtų augti 8,5 proc. (anksčiau prognozuota 7,5 proc.), o 2024 metais – didėti 6,6 proc. (5,7 proc.).

Vidutinės metinės infliacijos prognozė kitąmet padidinta nuo ankstesnių 6 proc. iki 8,7 proc., o 2024 metams – sumažinta nuo 2,5 proc. iki 2,3 proc. Šiemet vidutinė infliacija sieks 19,2 proc. (vasarą buvo numatoma 17,8 proc.).

Būsto rinkoje griūties neprognozuoja

N. Mačiulio teigimu, sandorių skaičius būsto rinkoje mažės, bent kai kuriuose rinkos segmentuose tikėtinas ir kainų sumažėjimas, tačiau griūtis išlieka mažai tikėtina. Vis dėlto esą reikia pripažinti, kad neapibrėžtumas yra itin didelis, nemalonūs siurprizai galimi iš įvairių pusių.

„Daugelyje Europos valstybių NT kainos jau mažėja, mažėja Australijoje, Naujoje Zelandijoje. Lietuvoje oficialioje statistikoje greitai nematysime kainų mažėjimo (…).

Vertinant tai, kad visose Lietuvos miestuose nuo pandemijos pradžios vidutinė būsto kaina padidėjo 50 proc., nereikėtų nustebti, jeigu tas lygis normalizuosis, nukris. Bet dėl išliekančio būsto trūkumo, aukšto įperkamumo, neprognozuojame griūties būsto rinkoje, labiau toks „sveikas atšalimas“, – sako N. Mačiulis.

Jo teigimu, jeigu „Euribor“ pakiltų iki 3 proc., tai Vilniuje vidutines pajamas gaunančiai šeimai vidutinis būstas taptų neįperkamas, nebent sumažėtų ir NT kainos.

Daugelio gyventojų lūkesčius ir perkamąją galią slopina centrinių bankų pastangos kovoti su infliacija – sparčiai kylančios palūkanos.

„Palūkanų normų šuoliai tęsiasi. Prognozuojame, kad poryt, ketvirtadienį, Europos Centrinis Bankas palūkanų normas padidins dar kartą – 75 baziniais punktais ir dar gruodžio mėnesio dar didins puse procentinio punkto. Rinkose lūkestis, kad ECB ir toliau nestabdys ir kad palūkanų normos kitų metų vasarą pasieks 3 proc.“, – aiškino N. Mačiulis.

„Swedbank“ vertinimu, tai būtų labai didelis šokas daugeliui Europos valstybių.

„Dėl to mūsų prognozė žemesniame lygyje, manome, kad ECB nepasieks tokių aukštų palūkanų, sustos ties 2,5 proc. ir jau 2023 metų gruodį pradės mažinti palūkanas, nes tokio lygio palūkanos, taip sparčiai pakilusios, padarys ekonominės žalos, ją jau dabar matome“, – kalbėjo ekspertas.

Su energetikos krize tvarkosi geriau, nei tikėtasi

Kaip pastebi „Swedbank“ ekonomistai, šių metų spalio mėnesio pabaigoje Europos gamtinių dujų kainos nukrito žemiau 50 eurų už MWh, nors dar vasarą kainų pikas buvo arti 300 eurų už MWh. Vis dėlto ekonomistų vertinimu, tai tik laikinas atokvėpis, ir Europos energijos krizės suvaldymui reikės daugiau laiko.

„Šiuo metu beveik visos gamtinių dujų saugyklos Europoje yra užpildytos, o spalį dujos dar nebuvo naudojamos šildymui. Prasidėjus šildymo sezonui dujų trūkumo problema vėl paaštrės, ypač jei Europoje vyraus žemesnė nei vidutinės oro temperatūra.

Ateities sandoriai rodo, kad netrukus gamtinių dujų kainos gali vėl pakilti iki 150 eurų už MWh, ir tokiame lygyje išlikti bent iki kitų metų pabaigos“, − sako N. Mačiulis.
Nerijus Mačiulis

Pasak ekonomisto, Europa alternatyviais energijos šaltiniais ir tiekėjais apsirūpina greičiau, nei buvo tikėtasi metų pradžioje. Tačiau greičiausiai situacija energetikos srityje įtempta išliks ir kitų metų žiemą.

„Kol kas matome stabilizaciją ir teisingus priimtus sprendimus, kurie leidžia tikėtis, kad krizė bus išspręsta greičiau nei tikėta. Bus kita problema, kuo užpildyti gamtinių dujų saugyklas kitą vasarą. Nes dabar užpildyta rusiškomis dujomis, šis srautas beveik visiškai sustojęs. Manau, kad Europa daugiau neplanuoja pirkti dujų iš Rusijos, tad kitą vasarą bus vėl įtempta situacija“, – sako N. Mačiulis.

Prastesnės pasaulio ekonomikų perspektyvos

„Swedbank“ ekonomistai prasčiau vertina ir didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo perspektyvas, tačiau gilaus ir ilgalaikio ekonomikos įšalo neprognozuoja.

„Pasaulio ekonomikos augimą slopinančių veiksnių išlieka labai daug. Juos identifikavome dar vasarą, prognozavome, kad pasaulio ekonomika augs 2 proc., prognozę sumažinome iki 1,8 proc. Matome, kad tai yra lėčiausias augimas per daugiau kaip tris dešimtmečius, išskyrus pasaulinę finansų krizę ir pandemiją“, – spaudos konferencijoje kalbėjo N. Mačiulis.

Anot jo, tarp neigiamų veiksnių yra nematyta infliacija, kuri sumažino gyventojų perkamąją galią beveik visose valstybėse, pavėluotas centrinių bankų bandymas suvaldyti infliaciją, slopina augimą ir neigiami lūkesčiai.

N. Mačiulio teigimu, euro zona jau yra recesijoje, tačiau tai nėra krizė.

„Ta recesija, kurią stebime euro zonoje – dar labai geras gyvenimas. Nes euro zonoje nedarbo lygis žemiausias per tris dešimtmečius, darbo vietų daug, darbuotojų trūksta, tai ta recesija yra nusileidimas nuo aukšto vartojimo lygio iki šiek tiek žemesnio. (…)

Krizės nėra. Nes „krizė“ yra netikėtumas, didelis skausmingas šokas, tai šoko nėra. Gali būti netikėtumų, nesuvaldytų situacijų. Matėme situaciją Jungtinėje Karalystėje“, – sakė N. Mačiulis.

„Labiausiai tikėtinas scenarijus: pusmetį, gal kelis ketvirčius mažėjantis euro zonos valstybių BVP“, – pridūrė jis.

„Swedbank“ sumažino kitų metų pasaulio BVP prognozę iki 1,8 procento. Prognozuojama, kad 2023 metais Vokietijos ekonomika susitrauks 0,8 proc., Švedijos ir Jungtinės Karalystės – 1,1 proc. JAV ekonomika turėtų vis dar augti, tačiau, pasak „Swedbank“ ekonomistų, jos augimas sieks vos 0,2 procento, o visos euro zonos BVP išliks nepasikeitęs.

„Šiuo metu daugelio pasaulio valstybių augimo perspektyvas slopina keli veiksniai – dėl infliacijos sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, kylančios palūkanų normos ir, galiausiai, itin prasti verslo ir gyventojų lūkesčiai.

Jau matomos ir neigiamos to pasekmės – kai kur krentantis gyventojų vartojimas ir braškančios būsto rinkos. Vis tik kol kas ilgesnio ir gilesnio ekonominio įšalo tikimybė išlieka maža, o 2024 metais jau tikėtinas daugelio ekonomikų atsigavimas“, − sako N. Mačiulis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)