403 straipsnių
Palūkanos – mokestis už naudojimąsi kito pinigais. Tai – pajamos, gaunamos leidžiant kitam naudotis paskolintu kapitalu. Palūkanos yra pajamų šaltinis ir dėl to sudaro nacionalinių pajamų dalį. Palūkanos gali būti vertinamos kaip procentais per metus išreikšta kaina, susiejanti dabartinę vertę su būsimąja. Palūkanų norma yra pagrindinė pinigų ir finansų analizės kategorija.
Asmeninių finansų konferencijoje „Mano investicija“ „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis papasakojo, kokie yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys investavimo kokybę ir kokios makroekonomikos tendencijos bus stebimos artimiausiu metu.
Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį nepakeitė bazinių palūkanų normų, taip pakartodamas kolegų už Atlanto sprendimus. Euro zonos reguliuotojas kartu sumažino valiutos bloko ekonomikos augimo bei infliacijos prognozes ir pažymėjo, kad nors kainų augimas lėtėja, bet gali vėl paspartėti.
Diskusijos apie naujų bankų žengimą į Lietuvos finansų rinką netyla, tačiau daugiau kalbama apie padalinių verslui atidarymą ar paslaugų centrų steigimą. Tai reiškia, kad naudą nebūtinai pajustų visi gyventojai. Ekspertai įvertino, ar dabartinis finansinių paslaugų pasirinkimas šalyje jau yra pakank...
Lietuvoje populiarėjant investavimo tematikai ekspertai kartoja, kad šalyje reikia gerinti finansinį raštingumą, ypač turint omenyje sparčią technologijų plėtrą. Jie kartu pabrėžia, jog tikslaus atsakymo, kur investuoti, nėra, tačiau kartais galėtų pagelbėti vieno konkretaus makroekonominio rodiklio...
Priežasčių toliau kelti EURIBOR kitais metais neliko, tačiau liko klausimas – kaip atrodys nusileidimas nuo palūkanų bazinės normos viršukalnės ir kada bei kokią įtaką jis turės ekonomikai, teigia „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas ir pateikia jo prognozuojamus scenarijus.
Aukso kainai prieš savaitę iškilus iki rekordinių aukštumų, girdėti prognozių, kad taurusis metalas kitąmet brangs dar labiau. „Delfi“ kalbintų ekspertų ir rinkos dalyvių teigimu, pagrindinės dabartinio šuolio priežastys yra dvi – geopolitinė įtampa ir centrinių bankų veiksmai. Paklausos padidėjimo ...
Padidėjus palūkanoms ir sumažėjus bankinio finansavimo prieinamumui, vis daugiau įmonių ieško alternatyvių kelių pritraukti kapitalui. Vis dažniau pasitelkiamos sutelktinio finansavimo platformos, privati skola ar net viešai platinamos obligacijos. Taip vietiniai investuotojai gauna daugiau galimybi...
Paskolų turėtojams aktualus rodiklis „Euribor“ šiuo metu mažėja, suteikdamas viltį, kad lengvės ir palūkanų našta. Tačiau ekonomistų vertinimu, rinkos kol kas pernelyg optimistiškai žvelgia į bazinių palūkanų mažinimo perspektyvą.
Europos Centriniam Bankui (ECB) sustojus didinti palūkanų normas, dabar visi laukia, kada prasidės jų mažinimas. Tačiau nuomonės dėl to išsiskiria. Apie tai, kaip tai paveiktų ekonomiką, buvo kalbama Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“.
Pastaruosius metus drastiškai augant palūkanoms, įpirkti būstą Lietuvoje tapo sudėtingiau – per mėnesį išduodamų paskolų 12-os mėnesių vidurkis sumažėjo nuo 179,5 mln. iki 167 mln. eurų, rodo Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ekonomikos ir nekilnojamo turto (NT) rinkos ...
Augant būsto paskolų palūkanoms ir maisto kainoms, Seimo socialdemokratai kritikuoja Vyriausybę, kuri, anot jų, netaiko nė vienos iš priemonių, kurios leido lengviau atsikvėpti kitų šalių gyventojams.
Nepaisant įvairių per pastaruosius pusantrų metų patirtų iššūkių, Lietuvos gyventojų noras turėti nuosavą būstą nemažėja, tačiau jam besiskolinantys žmonės pasikeitė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šiuo metu tarpbankinei 6 mėn. palūkanų normai EURIBOR siekiant kiek daugiau nei 4 proc., imant paskolą gyventojai turėtų gerai pasverti visus už ir prieš. Jeigu tokios palūkanų normos išsilaikytų itin ilgą laiką, įmanoma, kad sumokama palūkanų suma netgi pralenktų pačią paskolą. Visgi bankų atstovai...
Baigėsi ribotų investavimo galimybių periodas, tad gyventojai turi vis daugiau būdų „įdarbinti“ sutaupytus 20 mlrd. eurų, teigia ekspertai. Jie sutaria, kad investicijos į būsto nuomą Lietuvoje yra mačiusios ir geresnių laikų, tačiau tikėtina, jog mažėjant palūkanų normoms jie dar sugrįš.
Lietuviai nebenori pirkti namų, o būsto įsirengimui kaštai didėjo 1,5-2 kartus, – tokią informaciją skaitydamas pranešimą Lietuvos banko konferencijoje pateikė „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius. Pasak jo, šiuo metu planus yra atidėję ir investuotojai, kurie laukia ...
Visi JAV centrinio banko (Federalinio rezervų banko, FED) įtakingo pinigų politikos formavimo komiteto nariai anksčiau šį mėnesį nusprendė, kad, siekiant pažaboti infliaciją, būtų tinkama „kurį laiką“ palaikyti palūkanų normas aukštame lygyje. Tai liudija antradienį paskelbtas susitikimo protokolas.
„Kiti metai bus vilties metai“, - sako „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis prognozuoja, kad nuo bazinių palūkanų normų šuolio bus galima atsipūsti tik 2025 metais, tačiau mano, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) jas mažinti pradės jau ateinantį pavasarį.
Nors bazinės palūkanų normos pastaruoju metu keltos net dešimt kartų, gyventojams vis dar kyla neaiškumų dėl tikslių įmokų bankams apskaičiavimo. Kol pastarieji siūlo naudotis specialiai parengtomis skaičiuoklėmis, „Delfi“ paaiškina, kaip veikia EURIBOR ir kodėl palūkanoms pakilus vos keletą procent...
Latvijoje SEB bankas nusprendė gyventojams mokėti palūkanas už einamojoje sąskaitoje laikomus pinigus. Kol kas, ar tokių pokyčių bus sulaukta ir Lietuvoje, bankai kalba nenoriai.
Sumenkus aktyvumui Lietuvos darbo rinkoje, kitąmet padėtis turėtų pagerėti, toliau augant atlyginimams ir mažėjant nedarbui, sako „Delfi“ kalbinti ekspertai. Vis dėlto šalies pramonei didelės įtakos turės geopolitinė aplinka, daug priklausys ir nuo to, kada euro zonoje bus nuspręsta mažinti bazines ...
