neutroninė žvaigždė

Prieš keletą metų vandenynų dugno nuosėdose aptikta geležies-60. Šis radioaktyvus geležies izotopas susidaro tik ekstremalių kosminių sprogimų metu, o pusė jo kiekio sunyksta per 1,5 milijono metų. Taigi tapo aišku, kad palyginus neseniai – prieš 3,5 milijono metų – pro Žemę pralėkė galingo sprogimo...

Masyvios žvaigždės, baigdamos savo gyvenimus, sprogsta supernovomis, o sprogimo vietoje lieka neutroninė žvaigždė arba juodoji skylė. Teoriniai skaičiavimai rodo, kad neutroninė žvaigždė negali būti masyvesnė, nei 2,16 Saulės masės – masyvesnis objektas turėtų pavirsti juodąja skyle.