Sibiro Batagajaus meganuošliaužia – tai beveik kilometro pločio įduba amžinajame įšale Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Tirpstant įšalusiam gruntui, milžiniškas krateris Sibiro amžinajame įšale, vadinamas „vartais į požeminį pasaulį“, kasmet padidėja 1 mln. kubinių metrų, rodo naujas tyrimas.
klimato kaita
1293 straipsnių
Klimato kaita – stiprus tam tikro regiono klimato pokytis, t.y. vidutinės temperatūros padidėjimas ar sumažėjimas, kritulių ir audrų kiekio pokytis. Klimato kaita gali apimti įvairius laikotarpius, tačiau šiais laikais šis terminas vartojamas apibūdinti visuotinį klimato atšilimą.
Pastaruoju metu klimato kaita yra itin sparti. Yra įrodyta ir pripažinta, kad tokia drastiška kaita yra žmogaus veiklos padarinys. Dėl klimato kaitos Žemėje tirpsta ledynai, kyla vandenynų lygis, dažnėja ekstremalios sausros bei galingos audros.
Sparčią klimato kaitą lemia itin gausus CO2 dujų išskyrimas. Šių dujų itin daug išskiria gyvulininkystės, žemdirbystės, transporto pramonių veikla.
Naujausioje mokslininkų apklausoje – nerimą keliantys scenarijai: laukia badas, konfliktai, masinė migracija (5)
Šimtai geriausių pasaulio klimato mokslininkų prognozuoja, kad dar šį šimtmetį pasaulio temperatūra kils mažiausiai 2,5 °C, viršydama tarptautiniu mastu nustatytus tikslus ir sukeldama katastrofiškas pasekmes žmonėms bei planetai, rodo „The Guardian“ tyrimas.
Daugiau jokios taršos? Nauja mokslininkų atrasta medžiaga gali sugerti ir sulaikyti šiltnamio efektą sukeliančias dujas (2)
Mokslininkai atrado medžiagą, kuri gali sugerti ir sulaikyti anglies dioksidą bei kitas šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Rekordinio karščio banga Tailande iki šiol pareikalavo 61 žmogaus gyvybės. Sveikatos ministerijos duomenimis, jau dabar karščio smūgio aukų yra dvigubai daugiau nei per visus 2023 m. Dauguma aukų registruota karalystės šiaurės rytuose, kur ypač paplitęs žemės ūkis.
Turtingos valstybės turėtų sumažinti finansinę paramą gyvulininkystei – tai padėtų kovoti su tarša, kurią skatina raudonos mėsos ir pieno produktų vartojimas, teigia Pasaulio bankas.
Augant poreikiui sparčiai dekarbonizuoti transporto sektorių, tai galima padaryti dviem būdais: elektrifikuoti Lietuvos transporto parką ir leisti vairuotojams iš to gauti naudos arba dar plačiau pradėti naudoti biodegalus, kurie nemažina oro taršos ir vairuotojams kainuoja itin daug.
Dalį Pietų ir Pietryčių Azijos sukaustė ekstremalus karštis. Dėl jo jau žuvo dešimtys žmonių, uždarytos mokyklos, sunaikinti pasėliai, kyla grėsmė gyventojų sveikatai. Baiminamasi, kad, karščio bangai vis labiau įsisiautėjant, laukia dar blogesnė situacija, rašo „The Guardian“.
Klimatologas nupiešė Lietuvos ir visos planetos ateitį: jeigu gyvensime kaip dabar, amžiaus viduryje ji taps negyvenama (7)
Kalbos apie aštrėjančią klimato kaitą mus lydi kone kasdien ir, rodos, nerimo visuomenėje vis daugėja, tačiau tai problemos nesprendžia. Savo kasdieniais įpročiais vis dar kenkiame tiek patys sau, tiek planetai Žemei. Ar dar įmanoma sustabdyti nenumaldomu greičiu link blogiausių scenarijų riedantį ...
Andrejus Spiridonovas. Apskaičiuota, kas įvyks jau 2049 metais: ruoškitės blogiausiam, nes Žemėje liks tik kelios vietos, tinkamos gyventi (70)
Mes dažnai girdime apie klimato pokyčių sukeliamus iššūkius dabartyje ir dar didesnius iššūkius ateityje. Bet kiek tai iš tiesų rimta? Ar tai nėra išpūstas burbulas?
Socialiniuose tinkluose plinta melaginga informacija apie mūsų planetą.
Mokslininkai skelbia, kad klimato kaitos padariniai vien Europai kainavo daugiau nei 13 milijardų eurų. Meteorologai sako, kad vis ekstremalesnių reiškinių sulauks ir Lietuva. Kokie pokyčiai laukia, domėjosi LNK žinios.
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kt. Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos šios ligos pasieks dar daugiau...
Ambicingų Europos Sąjungos (ES) dekarbonizacijos tikslų pasiekti įmanoma bus tik tuomet, kai visos suinteresuotos šalys ras bendrą kalbą. Šiandien, deja, taip yra ne visada, sako mokslininkai, o pastangas susikalbėti siekiant bendrų klimato kaitos mažinimo tikslų stato greta būtinų technologinių spr...
Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija prieš dvi savaites priėmė ilgai lauktus sprendimus trijose garsiose su klimato kaita susijusiose bylose. Jose keliamas valstybių atsakomybės klausimas dėl esamų ir būsimų žmonijos kartų – kas bus, jei valstybės nesiims priemonių kovoti su pražūt...
Ieva Budraitė. Paryžiaus susitarimui – aštuoneri. Stovėsime vietoje, žengsime atgal ar bėgsime į priekį? (1)
Aštuoneri metai – daug ar mažai? Politikoje – itin daug. Kodėl? Tokia išvada peršasi, stebint, kad per tiek laiko gana lengvai pasimiršta, kokie įsipareigojimai prieš nevisą dešimtmetį prisiimti. O juk būtent 2016-ųjų balandžio 22-ąją Niujorke vyko iškilminga ceremonija, kurios metu pasirašytas Pary...
Socialiniuose tinkluose plinta melagingas įrašas apie klimato kaitą.
Pavasaris užklupo staiga – viskas taip skuba žydėti, augti ir žaliuoti, tarsi paskutinį kartą. Tarsi rytojaus nebus ir viską išgyventi reikia šiandien. Tarsi saulės užtemimas, šįkart parodytas tiktai Amerikai, būtų Pabaigos didžiąja raide repeticija.
Sunkiasvorės transporto priemonės Europos Sąjungoje išmeta ketvirtadalį kelių transporto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Siekiant užkirsti kelią šiai problemai, trečiadienį Europos Parlamento (ES) nariai nusprendė sugriežtinti anglies dvideginio taršos standartus naujoms sunkiasvorėms tran...
Įmonių verslo rizikų portfelį papildė naujas rizikos veiksnys – klimato kaita. Jis skirtingai paveikia įmones visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvoje. Vienos jų dėl to keičia savo valdymo sistemą ir siekia integruoti tvarumą į savo kasdienius procesus, kitos tai daro dėl reguliacinių priežasčių, o ...