kenkėjai

Gėlių vazonuose, jei dažnai laistote ar keičiate žemes, gali susidaryti balta arba pilkšva plėvelė. Tai pelėsis arba druskų nuosėdos, nuo kurių galima nesunkiai išsivaduoti. Jei suaugę augalai dėl to beveik nenukenčia, tai jauni sodinukai gali net žūti.

Žinomos apželdintojos Jurgitos Sėjūnaitės paskatinti, žmonės pasidalino patirtimi, kokiomis priemonėmis praeitą sezoną kovojo su jų augalus niokojančiais kenkėjais.

Keičiantis klimatui, į Lietuvą vis dažniau atklysta ir mūsų aplinkoje įsitvirtina nematytos gyvūnų bei augalų rūšys, išstumiančios vietines rūšis, niokojančios medžius, augalus ir pasėlius.

Aplinkos apsaugos departamento Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko neplaninį, augalais prekiaujančios įmonės, patikrinimą ir nustatė, kad įmonė savo internetiniame puslapyje prekiavo invaziniais augalais.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, vykdydami miško priežiūros ir apsaugos darbus, išžvalgė net 113 000 hektarų pagal amžių ir rūšinę sudėtį atrinktų Lietuvos miškų ir net beveik 70 000 hektarų aptiko žievėgraužio tipografo apniktų medžių židinius.

Ruduojantys rudeniniai sodo medžiai tai ne tik atgaiva akims, bet ir galvos skausmas. Ką gi daryti su nukritusiais lapais?

Garbaus amžiaus plungiškis Zigmas iš Aušros gatvės sako „Žemaičio“ redakcijos duris pravėręs trūkus kantrybei.

Obels vainiką darkančios nudžiūvusios, sausos šakos – rimta priežastis sunerimti. Tik kaip žinoti, ar šitai reiškia, kad medis žus? O gal įmanoma jį išgelbėti? Jei taip, tai ką daryti? Norint atsakyti į šiuos klausimus, pirmiausia reikia nustatyti obels džiūvimo priežastį, nes jų gali būti įvairių.

Invazinis šliužas jau tampa sodybų savininkų prakeiksmu, tačiau, panašu, bėdos tuo nesibaigs. Jie gali pasikėsinti ir į ūkininkų laukus.

LNK žinios pasakoja, kad Kaunas tapo buksmedinio ugniuko, kuris be gailesčio naikina buksmedžius ir grasina kitiems augalams, plitimo židiniu.

Kartu su akivaizdžiu klimato šiltėjimu į Europos šiaurinę ir rytinę dalis, tame tarpe ir į Lietuvą, atkeliauja naujų pavojingų augalų kenkėjų iš pietinių Europos šalių ar Azijos. Viena iš labai pavojingų invazinių kenkėjų rūšių – buksmedinis ugniukas (Cydalima perspectalis).

Sirpstančios uogos džiugina akį, tačiau ne visada jos pasiekia sodininko šeimą. Paukščiai gali uulesti praktiškai visą derlių.

Sodininkai kartais skundžiasi, kad pavasarį puikiai žydėjęs ir vaisius bei uogas per vasarą brandinęs sodas rudeniop nuvilia – visos gėrybės tiesiog supūna. To kaltininkas ne toks akivaizdus, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes tai nėra liga.

Aplinkos apsaugos departamento Miškų departamento skyriai rugpjūčio 5–rugsėjo 30 d. vykdys akciją „Medienos kenkėjas“. Bus tikrinamos įmonės ir privatūs asmenys, vykdantys medienos perdirbimo ir pardavimo veiklą. Taip pat bus vykdoma aktyvi miškų sanitarinės būklės kontrolė, teigiama departamento pr...

Šią vasarą poilsiautojus gamtoje itin kamuojantys uodai – lietingos gegužės rezultatas. Įkyrūs vabzdžiai verčia aktyviai ieškoti apsaugos priemonių ir pasidomėti natūraliais būdais, kaip atbaidyti mašalus.

Esate tikras ekologijos fanatikas ir nenorite į savo daržą įsileisti jokių chemijos pramonės sukurtų produktų? Tada šis tekstas jums.

Kurkliai kamuoja daržininkus, tačiau jie pakenkia ir sodininkams. Visgi, neverta nuleisti rankų.

Šliužai šių dienų sodininkų ir daržininkų nelaimių.

Algirdas Amšiejus, profesionalus sodininkas, sako, kad norint naikinti kenkėjus galima griebtis ir ekologiškų priemonių. Vienas iš metodų – vaisėdžius naikinti panaudojant pakuotei skirtą gofruotą kartoną.

Kaip liaudiškomis priemonėmis kovoti su svogūnine musele? Žmonės sugalvojo įvairiausių būdų, kartais keistų, kaip atsikratyti kenkėjų, su kuriais tenka dalintis sunkiai užaugintu derliumi.