56 straipsnių
Kazys Škirpa (1895 m. vasario 18 d. Namajūnuose, Saločių valsčius – 1979 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtone, JAV) – Lietuvos diplomatas, pulkininkas, Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjas.
Dėl kontroversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos bei jam skirtos, neteisėtai Vilniuje pakabintos ir vėliau pašalintos atminimo lentos diskutuoti turėjusi vadinamoji desovietizacijos komisija šį klausimą perkėlė į ketvirtadienį. Komisijos pirmininko Vito Karčiausko teigimu, trečiadienio posėdyj...
Tęsiantis diskusijoms dėl kontroversiškai vertinamo generolo Kazio Škirpos bei jam skirtos, neteisėtai Vilniuje pakabintos ir vėliau pašalintos atminimo lentos, Prezidentūra nurodo, jog dėl šios asmenybės įamžinimo turi pasisakyti ekspertai.
Kaune Lietuvos didvyrio Kazio Škirpos gatvė egzistuoja tris dešimtmečius. Nė vienam Kauno merui (o jų būta įvairių pažiūrų) nekilo minties pakeisti šios gatvės pavadinimą.
Istoriją patogu ir madinga vertinti iš šių dienų pozicijų įsitaisius kur nors kondicionuojamo biuro sėdmaišyje ir gurkšnojant dietinę kolą ar latę, prisikaičius istorinių šaltinių, trūkstamas žinias susirankiojant internete.
Vilniuje sekmadienį po pietų, nepaisant didelių protestuotojų pastangų, nukabinta su savivaldybe nesuderinta kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta.
Pulkininko Kazio Škirpos atminimo lentos nukėlimu pasipiktinusiems Nacionalinio susivienijimo atstovams keliant klausimus dėl policijos darbo protesto metu, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako pasitikinti pareigūnų veiksmais.
Vilniuje sekmadienį po pietų, nepaisant didelių protestuotojų pastangų, nukabinta su savivaldybe nesuderinta kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta.
Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas ragina savivaldybę apsvarstyti ketinimus nukabinti be miesto valdžios leidimo atsiradusią atminimo lentą nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai.
Vilniuje pakabinus nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirtą atminimo lentą, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad tokia Nacionalinio susivienijimo iniciatyva skaldo visuomenę. Anot jos, tiek Lietuvos, tiek sostinės vadovybė turi imtis atitinkamų veik...
Penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirta atminimo lenta.
Kas benutiktų, bet jau kiek metų viena žinia sausio 1-ąją būna tą pati: Gedimino pilies bokšte Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kuopos kariai iškėlė Lietuvos valstybės vėliavą ir taip paminėjo Lietuvos vėliavos dieną. Ir šiemet ši žinia „Delfi“ buvo palydėta trumpu pasakojimu,...
1918-ųjų pabaigoje į lietuvių mokytojų konferenciją besirinkę dalyviai iškart pajuto įtampą sostinėje. Ypač susirūpinę atrodė vokiečiai, gatvėmis slankiojo dar ne visiškai uniformuoti lenkų legionieriai. Namai bolavo nuo plakatų: Lietuvos vyriausybė šaukė savanorius, lenkai kvietė į savo legionus, d...
Iš A. Voldemaro vyriausybės, anot K. Škirpos, laukta stebuklo, nuo jos pasekmingo ar nepasekmingo atlikimo priklausė tai, ar Lietuvai pavyks atsistoti ant valstybinių kojų, ar, atbulai, naujų politinių audrų vėl bus perblokšta ir vėl turės nešti svetimą jungą.
Pagaliau – 1918 m. lapkričio 11 d. suformuojama pirmoji Lietuvos vyriausybė. Lapkritis – šalčiausias rudens mėnuo, bet 1918-jų Lietuvoje, skaitant amžininkų atsiminimus, regis, pats karščiausias: lapkričio 2 d. priimta konstitucija, sulig kuria aukščiausiojo Valdžios organo funkcijos buvo pavestos ...
384. Tiek dienų praėjo nuo 1917 m. rugsėjo 24-osios, kai į pirmąjį posėdį susirinko Lietuvos Tarybos nariai, iki 1918 m. spalio 15-osios, kai buvo padėtas pirmas tikras akmuo kuriant krašto apsaugą – darbą pradėjo Tarybos slapta įsteigta Krašto apsaugos komisija.
Tačiau pabandykime detaliau atsiliepti į Jono Balio (1909 – 2011 JAV) iškeltą prieštaraujančių faktų arba kitaip – kontrafaktinės istorijos – galimybę: kas gi atsitiktų lietuviams susitelkus gintis nuo priešo toje Lietuvos teritorijos dalyje, dėl kurios grobikai dar galutinai nesusitarė, kaip ją atp...
Vėlyvą 1918 m. kovo 20 d. vakarą, po trijų savaičių sunkios kelionės, Vilniaus geležinkelio stotyje iš traukinio išlipo trys vyrai ir moteris. Tai buvo Rusijoje 1917 m. lapkritį įkurtos Vyriausiosios lietuvių tarybos pasiuntiniai – karininkai Kazys Škirpa ir Jonas Variakojis bei delegacijos pirminin...
Sausio pabaigoje nuvilnijo su istorinės atminties klausimais susiję skandalai. Holokausto aukų atminimo dieną Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas istorikas prof. Valdas Rakutis parašė straipsnį, kuriame kėlė klausimus, kodėl įvairūs žmonės, įskaitant žydus, daly...
Šalia istorijos visuomet sliūkina ideologija. Kai tik visuomenėje įsivyrauja abejingumas tiesai, ideologai perima istorikų vaidmenį ir pradeda kurti sau palankius naratyvus, konstruoti istorinę atmintį.
Dėl neigiamų vertinimų sulaukusio komentaro apie Holokaustą iš Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų traukiasi istorikas konservatorius Valdas Rakutis.
