galaktikos

ES mokslininkai, tirdami paslaptingą energijos šaltinį, tikisi atrasti precedento neturinčių su galaktikomis susijusių įžvalgų.

Naujausiose Jameso Webbo kosminio teleskopo įamžintose nuotraukose užfiksuota net 19 į Paukščių Taką panašių tolimų spiralinių galaktikų. Tai detaliausi iki šiol užfiksuoti tolimųjų galaktikų vaizdai.

Nauji jaunų žvaigždžių ir tarpžvaigždinių dujų stebėjimai rodo, kad Paukščių Tako palydovinė galaktika Mažasis Magelano debesis iš tiesų yra dvi galaktikos. Išvadą mokslininkai padarė remdamiesi kelių apžvalginių stebėjimų duomenimis.

Dauguma žvaigždžių Paukščių Take palyginus ramiai skrieja diske, centriniame telkinyje arba hale. Jų greičiai Galaktikos centro atžvilgiu siekia nuo kelių iki maždaug 250 kilometrų per sekundę. Kai kurios žvaigždės juda daug greičiau, kartais viršija net 1000 km/s.

Galaktikos Visatoje nėra išsimėčiusios atsitiktinai. Jos telkiasi į grupes ir spiečius, o šiuos jungia gijos. Kartu jie sudaro didelio masto struktūrą, vadinamą kosminiu voratinkliu. Aplinkinėje Visatoje voratinklį pamatyti paprasčiau – tiek dėl to, kad lengviau stebėti jį sudarančias galaktikas, ti...

Didžiojo Magelano debesis turi vieną įdomiausių detalių – milžinišką tuštumą viduryje. Šį super-burbulą greičiausiai sukūrė supernovų sprogimai.

Astronomus nustebino netikėtai į kadrą papuolęs asteroidas, kurį įamžino „Hubble“ kosminis teleskopas. Tuo metu, kai teleskopas fiksavo Paukščių Tako kaimynystėje esančias galaktikas, ėmė ir prašvilpė asteroidas.

Nors galaktikas ir jų telkinius atrandame kone iki regimosios Visatos pakraščių, egzistuoja viena dangaus dalis, kurioje jų beveik nežinome. Ji vadinama „Vengimo zona“ (angl. Zone of Avoidance) ir yra už Paukščių Tako centrinės dalies nuo mūsų.

Tyrėjai išsiaiškino, kad Visata plečiasi visiškai kitokiu greičiu, nei manyta anksčiau – tai novatoriškas atradimas, galintis pakeisti mūsų dabartinį supratimą apie kosmosą.

Ar tai yra dvi galaktikos? O gal du besijungiantys žvaigždžių spiečiai? Mokslininkai vis dar nėra tikri, ką užfiksavo galingiausias pasaulyje Jameso Webbo kosminis teleskopas. Tačiau aišku viena, kad tai – vaizdai iš ankstyvosios Visatos.

NASA ir ESA paskelbė naujausias oficialias Jameso Webbo kosminio teleskopo užfiksuotas nuotraukas – tai stulbinantis galaktikų šokis, nušviečiantis kosmoso tamsą.

Australijos nacionalinio universiteto (ANU) tyrėjai turi naują iš galaktikos centro sklindančių paslaptingų gama spindulių, kurie ilgai buvo laikomi tamsiosios materijos pėdsaku, paaiškinimą.

Mokslininkai aptiko iki šiol tolimiausią ir tuo pačiu galingiausią megamazerį, kuris pasiekė Žemę.

Astronomai rado absoliutų galaktinį „monstrą“ – už 3 milijardų šviesmečių tūnančią milžinišką, 5 megaparsekų dydžio radiogalaktiką – Alcyoneus. Ji yra 16,3 milijonų šviesmečių ilgio ir sudaro didžiausią žinomą galaktinės kilmės struktūrą.

Galaktikos juda vienos kitų atžvilgiu; kartais priartėja taip arti, kad pagauna viena kitą ir nebepaleidžia, o susijungia į vieną darinį. Susijungia ir jų centruose esančios supermasyvios juodosios skylės, tačiau tam reikia daugiau laiko. Tai kurį laiką po susiliejimo galaktika turi du branduolius.

Šis paveikslėlis gali atrodyti kaip gana įprastas naktinio dangaus vaizdas, tačiau tai, į ką žiūrite, yra daug įdomiau nei tik spindinčios žvaigždės.

Svarstymų apie gyvybę už Žemės ribų būta dar Antikos laikais, bandymų jos ieškoti galime aptikti dar XIX amžiuje. Rimtesnės paieškos prasidėjo su SETI projektu septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje ir po truputį tęsiasi iki šių dienų. Pastaraisiais metais paieškos pereina į naują, labiau sistema...

Vincento van Gogho „Žvaigždėta naktis“ yra garsiausias olandų dailininko paveikslas, tikrų tikriausias šedevras. Van Goghas jį nutapė 1889 metais, nuo 1941 metų jis saugomas Niujorko Modernaus meno muziejuje. Bet yra šis tas, ko apie „Žvaigždėtą naktį“ turbūt nežinote.

1998 metais padarytas sensacingas atradimas – mūsų Visata plečiasi greitėdama. Kol kas neturime paaiškinimo šiam reiškiniui, bet įprastai teigiama, kad erdvę į šalis stumia mįslinga tamsioji energija, kurios tankis nekinta, erdvei didėjant. Bet ar gali būti, kad greitėjantis plėtimasis iš tiesų yra ...

85 proc. Visatos materijos yra tamsioji, nesąveikaujanti elektromagnetiškai ir neskleidžianti šviesos. Bet ir iš likusių 15 proc. gerai žinome tik maždaug pusę. Skaitmeniniai modeliai prognozuoja, kad likusi pusė turėtų slypėti karštų dujų gijose, jungiančiose galaktikas ir jų spiečius.