ECB

Euro zonos ekonomikos aktyvumas rugpjūtį nukrito iki žemiausio lygio per beveik trejus metus, spartėjančiam gamybos nuosmukiui išplitus į paslaugų sektorių, trečiadienį parodė vienas atidžiai stebimas rodiklis.

Registrų centras pranešė, kad šių metų liepos mėnesį nekilnojamojo turto sandoriai maždaug 25-30 procentų mažesni negu įprastai liepą. Ekonomisto teigimu, būstų sandoriai yra netgi mažiausi per 11 metų. Ekspertų teigimu, sandorių sumažėjimą galima paaiškinti ne tik atostogų sezonu. Taip pat atkreipi...

For the first time, the Bank of Lithuania published a comparison of interest rates on deposits with agreed maturity (term deposits) and loans of Lithuanian and euro area credit institutions (banks, credit unions). It takes into account the key ECB interest rate developments and their impact on inter...

Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbtos euro zonos šalių kredito įstaigų sutarto termino indėlių ir paskolų naujų susitarimų palūkanų normos rodo, kad 2022 m. pradėjusios didėti palūkanų normos didėjo ir 2023 m., o Lietuva 2023 m. birželio mėn. pateko tarp euro zonos šalių su didžiausiomis indėlių ...

Terminuotų indėlių palūkanos šiuo metu daug kur žada didesnę grąžą už trumpesnį laikotarpį nei skolinant pinigus ilgesniam laikui. Priešingai, nei būdavo anksčiau. Rinkos dalyviai sako, kad ši padėtis atspindi lūkesčius dėl tolesnės bazinių palūkanų normų dinamikos. Tuo metu šalies centrinis bankas ...

ECB politika kainuos euro zonai beveik 4 proc. prarasto BVP.

Baigiantis savaitei JAV akcijų biržose vyravo optimistinės nuotaikos – „S&P 500“ pakilo 0,99 proc., NASDAQ 1,85 procento.

Nors Lietuvoje lėtėja pramonė, kyla palūkanos, nenustoja augti maisto kainos, šiais metais krizės nereikėtų baimintis, o ekonomikos duobė nebus tokia gili, kaip buvo galima numanyti metų pradžioje. Tačiau ekspertai įspėjo, kad jei dabar nebus susirūpinta ateitimi, jau po poros metų Lietuvoje ekonomi...

Nors trumpuoju laikotarpiu euro zonos ekonomikos perspektyvos yra pablogėjusios, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad šį periodą seks atsigavimas. Anot jo, taip bus dėl slopstančios infliacijos, augančio darbo užmokesčio ir stiprios darbo rinkos.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) gali nuspręsti rugsėjį nebekelti bazinių palūkanų normų. Visgi, anot jo, tai nereikštų, kad bus pasiektas palūkanų pikas, kadangi priklausomai nuo ekonominių duomenų, palūkanų normos gali būti keliamos...

ECB, kaip ir prognozuota, padidino palūkanas 25 baziniais punktais – iki 3,75 proc. (indėlių), 4,25 proc. (refinansavimo) ir 4,50 proc. (skolinimo).

Europos centrinio banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde ketvirtadienį perspėjo, kad Rusijos sprendimas nutraukti svarbų grūdų eksporto iš Ukrainos susitarimą gali padidinti maisto produktų kainas ir infliaciją.

Vakar JAV Federalinis rezervų bankas (FRB) padidino palūkanų normas. Banko vadovas teigė, kad galimas kitas pakėlimas priklausys nuo ekonominių duomenų tuo momentu, kai bus sprendžiama dėl galimo palūkanų pakėlimo rugsėjo mėnesį.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais.

Palūkanų normų padidinimo laukiama ir iš ECB.

Nors augančios EURIBOR palūkanos išgąsdino būsto paskolas turinčius gyventojus, santaupų turintiems – šis augimas atnešė ir gerų žinių: už indėliuose laikomus pinigus gyventojai vėl gali tikėtis gauti palūkanų.

Dar prieš metus bazinės palūkanų normos euro zonoje svyravo apie nulį, tačiau infliacija privertė reguliuotoją didinti palūkanas ir taip „vėsinti“ ekonomiką. Ketvirtadienį numatomas devintas didinimas iš eilės. Ekspertai sako, kad rudenį vėl kartoti šį žingsnį jau būtų klaida.

Remiantis kai kuriais skaičiavimais, euras šiuo metu yra brangiausias per visą istoriją ir gali būti pasirengęs nuosmukiui, jei euro zonos ekonomika pradės silpnėti ir Europos Centrinis Bankas (ECB) bus priverstas švelninti savo politiką.

Euro zonoje vis daugiau gilėjančio ekonomikos įšalo ženklų, infliacija sparčiai mažėja, tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB) šią savaitę dar kartą padidins bazines palūkanų normas. Kodėl ECB vis dar didina pinigų kainą ir kada galima tikėtis priešingų tendencijų?

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad infliacija euro zonoje artėja prie Europos Centrinio Banko (ECB) iškelto 2 proc. tikslo. Bet, anot jo, tai vyksta ne dėl institucijos palūkanų kėlimo politikos, bet dėl globalių tendencijų ir krentančių žaliavų kainų.