Laukiama dar vieno palūkanų pakėlimo: svarbus veiksnys, priversiantis ECB sustoti, ir kada prasidės mažinimas

Dar prieš metus bazinės palūkanų normos euro zonoje svyravo apie nulį, tačiau infliacija privertė reguliuotoją didinti palūkanas ir taip „vėsinti“ ekonomiką. Ketvirtadienį numatomas devintas didinimas iš eilės. Ekspertai sako, kad rudenį vėl kartoti šį žingsnį jau būtų klaida.

Ar laukti dešimtojo pakėlimo?

Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį valdančiosios tarybos posėdyje Frankfurte neabejotinai imsis didinti bazines palūkanų normas, kaip prognozuojama, 0,25 procentinio punkto iki 3,75–4,50 proc.

„Nėra abejonių, kad šį ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas dar kartą padidins bazines palūkanų normas ketvirtadaliu procentinio punkto. Dėl rugsėjo neaišku“, – laidoje DELFI Tema kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

Pakeltos palūkanų normos ne tik kažkiek prisideda prie infliacijos mažinimo, bet ir daro nemažai žalos

N. Mačiulis

„Šiuo metu, žiūrint į „Euribor“ ateities sandorius, – ko tikimasi rinkose, – yra apie 50 proc. tikimybė, kad Europos Centrinis Bankas dar kartą pakels (rudenį – red.), bet aš manau, kad tai būtų klaida, nes jau pakeltos palūkanų normos ne tik kažkiek prisideda prie infliacijos mažinimo, bet ir daro nemažai žalos“, – pridūrė jis.

Dabartinės ir planuojamos bazinės palūkanų normos euro zonoje:

Ekspertas argumentuoja, kad skolinimosi sąlygos euro zonoje suprastėjo.

„Kredito impulsas visose euro zonos valstybėse yra neigiamas. Kaip tik šią savaitę paties ECB paviešinta komercinių bankų apklausa rodo, kad kreditavimo sąlygos yra prasčiausios, o kreditavimo paklausa yra mažiausia per pastaruosius du dešimtmečius.

Akivaizdu, kad netiesioginiais kanalais ta sugriežtinta pinigų politika jau daro labai daug neigiamos įtakos ir gyventojų, ir įmonių norui skolintis“, – sako N. Mačiulis.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius mano, kad reguliuotojas atsitrauks tik tuomet, kai bus akivaizdus priemonių poveikis ekonomikai.

Nei pats (Europos) Centrinis Bankas, nei niekas kitas nežino, kokios turėtų būti tos teisingos palūkanų normos

L. Marcinkevičius

„Problema su bazinių palūkanų normų reguliavimu yra tai, kad nei pats (Europos) Centrinis Bankas, nei niekas kitas nežino, kokios turėtų būti tos teisingos palūkanų normos. Tai jie, sakykime, žaidžia su ekonomika po truputį ir bando žiūrėti, kas atsitiks. Kai jau pamatys, kad iš tiesų perspaudė, tai ir atsitrauks“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, ECB nori įsitikinti, kad padaryta viskas, kas buvo būtina, valdant infliaciją.

„Problema su tuo centriniu pinigų planavimu, kaip ir su visu centriniu planavimu. Sovietų Sąjungoje kainų reguliavimas neveikė. Ir pinigų reguliavimas: kai iš centro planuoji, tu nežinai, kiek tų pinigų ekonomikai reikia, kokia reali jų paklausa ir tu tiesiog šiek tiek spekuliuoji su jų kaina, keldamas palūkanas“, – sako L. Marcinkevičius.

N. Mačiulio požiūriu, po ketvirtadienio sprendimo ECB vis dėlto vertėtų sustoti.

„Matant visus infliacijos mažėjimo ženklus, dar labiau spausti ir sukurti finansinę naštą gyventojams, manau, kad nebereikėtų to daryti“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Jis mano, kad dabar euro zonos ekonomikoje matyti stagnavimas ir kol kas kalbėti apie didesnį sukrėtimą nėra priežasčių. Tačiau problemų yra.

„Dabar jų daugiausia yra pramonės sektoriuje, bet, labai tikėtina, palies ir paslaugų sektorių ir tai bus svarbus veiksnys, kuris sustabdys Europos Centrinį Banką nuo tolesnių palūkanų normų kėlimo. Ir dar daugiau, manau, kad jau kitais metais, netgi pirmąjį pusmetį Europos Centrinis Bankas gali pradėti mažinti palūkanas“, – teigia N. Mačiulis.

Jau kitais metais, netgi pirmąjį pusmetį, Europos Centrinis Bankas gali pradėti mažinti palūkanas

N. Mačiulis

Kenčianti pramonė ir klestinti darbo rinka

Ekonomistas neseniai pranešime skelbė, kad naujausi ekonominio aktyvumo rodikliai rodo, jog euro zonai gali nepavykti išsisukti vien su trumpalaike stagnacija.

Pasak jo, euro zonos pramonės pirkimų vadybininkų indeksas (PMI), artimai koreliuojantis su BVP, liepos mėnesį nukrito į žemiausią lygį nuo pandemijos pradžios ir rodo gilėjantį jos nuosmukį. Antrą mėnesį iš eilės prastėjo ir paslaugų sektorių aktyvumas. Itin prastai atrodo Vokietijos ekonomika – apdirbamosios gamybos apimtys ten yra nukritusios į 2017 metų lygį, o tendencijos išlieka neigiamos.

Pirkimų vadybininkų indeksas euro zonos pramonėje (žemiau 50 ribos reiškia nuosmukį):

Tad aukščiau minėtas kreditavimo suprastėjimas ir pramonės situacija, bei infliacijos tempo mažėjimas verčia klausti, kodėl ECB vis dar imasi palūkanų didinimo.

Viena sritis, kur nėra jokių neigiamų ženklų, yra darbo rinka

N. Mačiulis

„Viena sritis, kur kol kas nėra jokių neigiamų ženklų, yra būtent darbo rinka: nedarbo lygis euro zonoje yra žemiausiame lygyje nuo tada, kai ji susikūrė, atlyginimų augimas visose euro zonos valstybėse yra gerokai spartesnis negu buvo pastarąjį dešimtmetį.

Daugeliui gyventojų gali atrodyti, kad čia puikūs makroekonominiai rodikliai ir puikios tendencijos, su kuriomis nereikia kovoti, bet būtent su tuo Europos Centrinis Bankas ir kovoja“, – „Delfi“ laidoje kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Anot jo, ECB bijo, kad spartus atlyginimų augimas pavirs į didesnes paslaugų kainas, į didesnę darbuotojų derybinę galią ir reikalavimus sparčiau kelti atlyginimus, o tuomet infliacija gali stabilizuotis ties 3–5 proc. lygiu.

„To ECB negali toleruoti, nes jo apsibrėžtas tikslas dabar yra būtent 2 proc. infliacija“, – sako N. Mačiulis.

Dėl 2 proc. infliacijos diskusijų jau kyla

Paklausus, ar 2 proc. tikslinis infliacijos lygis gali būti koreguojamas, pašnekovai teigė, kad dabartiniu momentu jo keisti nevertėtų.

„Diskusijos ganėtinai rizikingos, kad net nepasiekus to 2 proc. tikslo, jau kalbame, jog galbūt infliacijos patį tikslą reikėtų peržiūrėti, nes neva jis kažkuo blogas. (…) Jeigu kiekvienais metais būtų aukštesnis tikslas, tai tuomet mūsų pinigų nuvertėjimo mastas būtų dar didesnis ateityje. Palinkėčiau tokios politikos vengti“, – sako LLRI ekspertas L. Marcinkevičius.

Žaidžia su ekonomika ir bando žiūrėti, kas atsitiks

L. Marcinkevičius

N. Mačiulis sako, kad diskusijos šiuo klausimu jau vyksta, o skirtingų nuomonių esama ir pačiame ECB.

„Ekonomistai tarpusavyje irgi nesutaria, kiek reikėtų griežtinti pinigų politiką, natūralu, kad ir pačiame Europos Centriniame Banke mes girdime iš skirtingų valdančiosios tarybos narių, jog jie turi skirtingą nuomonę.

Pavyzdžiui, pastarosiomis savaitėmis Nyderlandų centrinio banko valdybos pirmininkas sakė, kad jau gana kelti palūkanų normas ir yra pakankamai neigiamų to pasekmių, ką mes matėme: visa euro zonos pramonė yra recesijoje, daugelyje euro zonos valstybių krenta nekilnojamojo turto kainos“, – sako ekonomistas.

Kol gesinamas tas „gaisras“ (...) reikėtų iš to eksperimento išeiti nekeičiant infliacijos tikslų

N. Mačiulis

Jo vertinimu, diskutuoti galima ne tik apie 2 proc. infliaciją, bet ir apie ECB taktikas. Ir vis dėlto esą nevertėtų dabar imtis pokyčių.

„Galima diskutuoti apskritai, kaip apibrėžti ECB tikslus, – gal jis turėtų žiūrėti ir į nedarbo lygį, ne tik į infliaciją, taip, kaip pavyzdžiui, yra Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Bet kol kas, kol dar gesinamas tas „gaisras“ ir bandoma išvalyti tas problemas, kurios buvo sukurtos per pandemiją, – iš tiesų, ECB gyveno labai eksperimentinėje eroje, su neigiamomis palūkanomis – reikėtų iš to eksperimento išeiti nekeičiant infliacijos tikslų, tam, kad ECB neprarastų reputacijos“, – daro išvadą N. Mačiulis.

Infliacija Lietuvoje (atnaujinta liepos 27 dieną išankstiniu liepos infliacijos įverčiu):

Euro zonoje metinė infliacija birželį siekė 5,5 proc.

Palūkanų didinimas – tik viena medalio pusė

LLRI ekspertas L. Marcinkevičius teigia, kad palūkanų normų reguliavimas yra tik viena iš priemonių Europos Centriniam Bankui kovojant su infliacija.

„Su tuo palūkanų normų kėlimu centrinis bankas pasiekė tai, kad pirmą kartą istorijoje pinigų kiekio augimo metinis pokytis tapo neigiamas, jis jau yra -6 proc., palyginti su praėjusiais metais“, – sako pašnekovas.

Pasak jo, anksčiau, net ir keliant palūkanų normas, pinigų kiekis augdavo (nors ir ne taip sparčiai), dabar gi jis ėmė mažėti.

„Daug kalbame apie įvairius veiksnius – tiekimo grandinių trikdžius, kitus veiksnius, kurie prisidėjo prie infliacijos, bet infliaciją įgalinęs veiksnys yra būtent pinigų kiekio išaugimas“, – sako L. Marcinkevičius.

Tačiau šalia palūkanų normų esą nevertėtų pamiršti kiekybinio skatinimo: pinigų įliejimo superkant vyriausybių obligacijas per pandemiją.

Infliaciją įgalinęs veiksnys yra būtent pinigų kiekio išaugimas

L. Marcinkevičius

„Dabar jie jau tvarkosi ir šitame „darže“. Nuo liepos mėnesio jie jau visiškai nutraukia reinvestavimą iš tų programų, kuriomis supirkinėjo vertybinius popierius. (...) Dabar nesupirkinės naujų obligacijų, o suėjusio termino obligacijos grįš pas savininką ir taip mažės pinigų kiekis“, – aiškina L. Marcinkevičius.

Ir vis dėlto, kai kurie ženklai esą verčia baimintis, jog kada nors bus pakartotos ankstesnės klaidos.

„Iš Centrinio Banko veiksmų matyti, kad jie per savo politiką, per savo veiksmus mažina tą pinigų kiekį, bet aiškaus pasakymo, kad būtent pinigų kiekio išaugimas per pandemiją prisidėjo prie visuotinės infliacijos įgalinimo, iš jų kol kas negirdėjome. Tai, sakyčiau, yra didžiausias pavojus, kad ateityje mes kartosime klaidas“, – teigia L. Marcinkevičius.

Pasak jo, galimai tokio palūkanų didinimo ir nebūtų reikėję, jeigu anksčiau būtų atkreiptas dėmesys į pinigų kiekį.

„Sutinku su ta mintimi, kad tokio aukšto palūkanų normų kėlimo būtų galbūt nereikėję, jeigu su kiekybinio skatinimo „daržu“ būtų susitvarkyta kur kas anksčiau. Jie tik dabar nutraukė obligacijų supirkinėjimą, tik iš vienos programos – net ne pandeminės: tik liepos mėnesį, kai jau metus kelia palūkanų normas“, – sako jis.

Tokio aukšto palūkanų normų kėlimo gal būtų nereikėję, jeigu su kiekybinio skatinimo „daržu“ būtų susitvarkyta kur kas anksčiau

L. Marcinkevičius

Pašnekovas replikavo ir dėl šoko ekonomikai: problema esantis ne pačių bazinių palūkanų normų augimas savaime, ir netgi ne aukštas jų lygis – sunkumų kyla dėl staigaus jų kėlimo, tiek gyventojams, tiek verslui atpratus nuo tokių praktikų.

„Bėda prasideda tada, kai 11 metų laikei dirbtinai sumažintas palūkanas nesveikame lygyje, ir tada bet koks jų pakėlimas laikomas šoku“, – sako LLRI ekspertas.

JAV FED pakėlė palūkanas

Jungtinių Amerikos Valstijų centrinis bankas, Federalinė rezervų sistema (FED), trečiadienį pakėlė bazines palūkanų normas 0,25 proc. iki 5,25–5,50 proc. intervalo. Tai aukščiausias palūkanų normų lygis per 22 metus.
Federalinis atviros rinkos komitetas (FOMC) pranešime spaudai teigia, kad ilgalaikėje perspektyvoje siekia 2 proc. infliacijos, todėl ir priėmė tokį sprendimą. Birželį metinė infliacija JAV buvo 3 proc. – mažiausia per dvejus metus.

JAV palūkanų normų istorija (nuo 2008 metų nurodomi intervalai, tad infografike atvaizduojama didžiausia intervalo vertė, pvz., 5,25-5,50 rodoma kaip 5,50):

FED vadovas Jerome'as Powellas komentavo, kad rudenį gali dar kartą pakelti palūkanų normas, arba – pasirinkti jų nekelti, praneša agentūra AP.

„Tikrai įmanoma, kad vėl padidinsime palūkanų normas rugsėjo susitikime. Ir kartu pasakysiu, kad įmanoma, jog nuspręsime sustoti“, – sakė J. Powellas spaudos konferencijoje, siųsdamas rinkoms dviprasmį pranešimą.

Tai jau 11 kartas nuo pernai kovo, kai JAV centrinis bankas pakėlė palūkanų normas. Praėjusį mėnesį FED susilaikė nuo tokio sprendimo, palikdamas palūkanas ties 5–5,25 proc.