21 straipsnių
1958 m. rugsėjo 10 d. Plungėje nutiko įvykis, kurio atgarsiai pasiekė ne tik aukščiausią LSSR valdžią, bet ir persirito už Respublikos ribų. Atsitikimas buvo neeilinis: praėjus kone15 metų nuo karo pabaigos, Žemaitijos mieste kilo prieš žydus nukreipti neramumai. Šiam nemaloniam įvykiui sėklą pasėjo...
Jeigu kokio nors istorijos žinovo paklaustumėme, kuris Lietuvos partizanas asmeniškai nukovė ar bent sužalojo du sovietinio saugumo karininkus, ko gero, atsakymo nesulauktumėme – vargu ar laisvės kovotojas su tokiu laimikiu egzistuoja. Atrodytų logiška, kad jei tokių asmenų nepavyktų rasti tarp part...
Sovietų okupuotai Lietuvai teko nelaimė būti vakariniame Sovietų Sąjungos pakraštyje – ten, kur buvo sutelkta gausybė įvairių sovietinės kariuomenės dalinių. Pati kareivių kaimynystė savaime buvo nemaloni – panagrinėjus amžininkų atsiminimus, smulkus (ir ne visada) kareivių vagiliavimas ar periodišk...
1953 m. kovo pabaigoje ant Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko Mečislovo Gedvilo darbo stalo atgulė ne pats maloniausias raštas. Šio laiško siuntėjas – LSSR Milicijos valdybos viršininkas Sokolovskis – siūlė įvesti dalinę kortelių sistemą: griežtai apriboti vienos, vis didesnę paklausą įgaunanč...
Sovietmečio amžininkams konstruktai „kolūkis“ ir „kolūkio pirmininkas“ iki šiol kelia nevienareikšmius jausmus. Viena vertus, dauguma tarytum pripažįsta, jog kolūkiai, jų pirmininkai, o ir apskritai visas sovietmetis – epocha kupina ekonominio ir socialinio absurdo, buko institucinio žiaurumo, įvair...
Šių dienų civilizuotame pasaulyje įprasta, jog bausmę už padarytą nusikaltimą skiria teismas: jei šis nustatė asmens kaltę ir tai įvertino per baudžiamosios teisės prizmę, kažkokių kitų, papildomų, pakartotinių bausmių už tą pačią veiką nuteistajam niekas neturėtų skirti. Žinoma, čia į trasą įšokti ...
Pirmieji pokario metai – vienas sunkiausių laikotarpių Lietuvos istorijoje. Įprasta to laikmečio sunkumus sieti su Laisvės kovomis, okupacinio režimo represijomis, masiniais trėmimais. Visgi ne vien politinės aplinkybės kūrė tų metų nuotaiką: dažnai pamirštamos socialinės-ekonominės aplinkybės, kuri...
Pokario laikotarpis Lietuvoje tradiciškai suprantamas kaip visaapimančio neteisingumo, kuriamo sovietinės okupacinės valdžios bei represinių struktūrų, epocha. Ginkluotos rezistencijos slopinimas, genocido veiksmai, nukreipti prieš lietuvių tautą, įvairios politinio pobūdžio represijos – atrodytų įp...
1950 m. pradžioje Lietuvos SSR MGB kilo neįprastas sujudimas. Jo priežastimi tapo iš vadovybės Maskvoje – SSRS MGB – gautas nurodymas atlikti gan keistą patikrinimą. LSSR čekistams teko kreiptis į vietos geologus, istorikus, architektus ir išsiaiškinti amžių senumo paslaptį. Tokia prieiga vietos ček...
Pedofilijos tema visuomet pasitinkama itin jautriai. Šių laikų Lietuvoje puikiai atsimenama liūdnai pagarsėjusi Garliavos byla, atrodo, nepalikusi nė vieno abejingo. Tuo tarpu, kalbai pasisukus apie pedofilijos apraiškas sovietmečio Lietuvoje, tarytum paskęstama nežinioje: dėl specifinio okupacinio ...
Pastarųjų savaičių įvykiai, kai dviejuose eismo įvykiuose prie Vilniaus ir Kauno žuvo iš viso aštuoni žmonės – toli gražu ne daugiausia aukų pareikalavusios eismo nelaimės Lietuvos istorijoje. Pati didžiausia ir skaudžiausia nelaimė, nutikusi automobilių transporte – 1966 m. gruodžio 18 d. Luokės ap...
Praėjusių metų pabaigoje nuskambėjusi istorija, kai tapo žinoma, jog STT vykdo ikiteisminį tyrimą eilės valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų atžvilgiu – kaltinant juos korupcija – atrodo daugeliui nepasirodė it perkūnas iš giedro dangaus. Apie vienokią ar kitokią, esamą ir tariamą korupciją šioje s...
Pokario metais LSSR čekistai kone kasdien siųsdavo aukščiausiajai sovietinės respublikos valdžiai – Sniečkui (LKP CK pirmajam sekretoriui) ir Gedvilui (LSSR Ministrų Tarybos pirmininkui) – įvairiausių įvykių suvestines iš dviejų didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno. Tose suvestinėse liepsnojo gaisrai...
1962-ųjų pavasarį LSSR KGB tardytojai gavo neįprastą užduotį: išsiaiškinti prieš šešiolika metų – 1946 m. balandį – viename tuometinės Šiaulių apskrities kaime įvykusios masinės žmogžudystės aplinkybes. Įvykis buvo išties paslaptingas: vienoje sodyboje buvo sušaudyti keturiolika asmenų – visi vieno ...
Kai pagalvojame apie praėjusio amžiaus 4 deš. pabaigos Lietuvą, ko gero, įsivaizduojame, kad kasdienį gyvenimą buvo persmelkusi artėjančios valstybės griūties nuojauta: augantis Nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos agresyvumas, eilės Europos valstybių žlugimas – visa tai mums iš dabartinės perspekty...
1952-ųjų spalį Lietuvos SSR Valstybės Saugumo ministerijos (MGB) sekretoriatą pasiekė keistas laiškas. Laiško autorius – lietuvis GULAGo kalinys, kurį pavadinsime Jonu (nes tikrojo vardo negalime įvardyti dėl kiek paradoksalaus teisinio reguliavimo). Jonas kalėjo Rusijos šiaurėje esančioje Vologdos ...
Kodėl dūžta lėktuvai? Tokiu sparnuotu (tikrąja to žodžio prasme) retoriniu klausimu galima būtų pavadinti šį tekstą – tekstą, šiek tiek susijusį su pastarąjį mėnesį vienoje prieš civilizaciją kovojančioje Rytų valstybėje nutikusiais įvykiais, kada kariniai lėktuvai dusyk rėžėsi į gyvenamuosius namus...
1958 m. spalio viduryje ant Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko Motiejaus Šumausko stalo padieniui atgulė du nerimą keliantys dokumentai. „Specialus pranešimas“ – taip sovietinių institucijų susirašinėjimo hierarchijoje buvo įvardijami patys nemaloniausi pranešimai. „Specialiu pranešimu“ galėjo...
Pokario Lietuvos istorijoje būta epizodo, kai stribai – ginkluoti kolaborantai, daugiausia pasižymėję žiauriu elgesiu su vietos gyventojais ir kova su Lietuvos partizanais, iš tiesų buvo patapę bent jau mažesniu blogiu. Mažesniu blogiu, lyginant su kitais tuo metu įvairiuose okupuotos Lietuvos rajon...
Po Antrojo Pasaulinio karo sovietų okupuotoje Lietuvoje itin opus buvo ap(si)rūpinimo baltyminės kilmės maistu klausimas. Mėsai miestų gyventojų racione vis labiau tampant deficitu, sovietinė valdžia bent jau daliniu sprendimu matė įvairių žvejybos rūšių propagavimą. Žinoma, daugiausia vilčių dėta į...
