23 straipsnių
dalinimosi ekonomika – informacinių technologijų (IT) pagalba sukurta rinka, kurioje tarp žmonių vyksta daiktų prekyba, nuoma, paslaugų ir prekių dalijimasis interneto erdvėje. Labiausiai paplitus tokiuose sektoriuose kaip apgyvendinimas, transportas, daiktų nuoma.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje per metus namų ūkiuose galimai išmetama 167,7 tūkst. tonų maisto, o jo vertė sudaro apie 195 mln. Eur. Siekdama kovoti su šia problema Justė Janovičiūtė, vedama minties, kad dalintis lengviau negu prašyti, feisbuke sukūrė maisto dalijimosi platformą „Maisto atiduotuvė“. Š...
Greitosios mados verslo modelis, pagal kurį vartotojai skatinami pirkti kuo daugiau ir kuo dažniau, sukėlė revoliuciją drabužių pramonėje. Mada tapo prieinama kone kiekvienam. Vis dėlto masinė drabužių gamyba ir nepažabojamas vartojimas negrįžtamai paveikė ir vis dar veikia aplinką – užimami milžini...
Kam pirkti naują daiktą, jei galima įsigyti panaudotą, tačiau puikiai veikiantį? O gal patiems verta parduoti tai, kas namuose jau ilgokai užsigulėjo ir tikriausiai nebebus naudojama? Tokius klausimus kiekvieną dieną sau užduoda daugiau nei ketvirtadalis Europos gyventojų, besinaudojančių prekes ar ...
Dalinimasis įvairiais daiktais tampa madingu įpročiu. Tokiu būdu galima ne tik atsikratyti nereikalingais daiktais jų neišmetant, bet ir nemokamai gauti tai, ką kitu atveju būtų tekę pirkti. Taip ne tik patys sutaupysite, bet ir prikelsite daiktą naujam gyvenimui.
Automobilių nuomos kompanija, kurioje dirba Simas Krasaitis, veikia virš 13 metų. Šių metų pavasarį įmonė pasiūlė naują paslaugą – atidarė automobilių dalinimosi platformą.
Dalijimosi kultūra nėra naujas reiškinys, tačiau su laiku visuomenėje kinta socialinė dalijimosi reikšmė. Naudotis atiduotu ar skolintu daiktu anksčiau būdavo gėda, nes tai reikšdavo, jog neturi finansinių galimybių jo įsigyti pats. Tuo tarpu šiandien dalijimosi verslų ir iniciatyvų populiarėjimas l...
„Tai, ko ėmėmės, iš pat pradžių buvo neteisėta“, – sako verslininkė Lieke van Kerkhoven.
Greta Thunberg privertė visą pasaulį vėl susimąstyti apie ekologijos svarbą mūsų tolimesniam gyvenimui. Daugelis pamiršta, kad ekologijai pavojų kelia ne tik plastikiniai šiaudeliai ar buteliai, bet ir gyvenimo būdas. Nors užsienyje dalijimosi ekonomika ir nuoma tampa vis populiaresnės, Lietuvoje tu...
Dalijimosi ekonomiką gana sunku apibrėžti, tačiau šis ekonomikos modelis gali prisidėti prie planetos išsaugojimo – naudojant tuos pačius daiktus, menksta perteklinis vartotojiškumas, taip pat yra padidinamas tokių materialių daiktų, kaip, pavyzdžiui, automobilis, efektyvumas.
Lietuvos gyventojai vis dažniau naudojasi žiedinės ekonomikos principais veikiančių įmonių paslaugomis. Vienos iš sistemoje veikiančių įmonių, viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD), kuri rūpinasi gėrimų pakuočių surinkimu ir perdirbimu, paslaugomis, naudojasi 88 proc. šalies ...
Dalijimosi ekonomika, prasidėjusi kaip fiziniams klientams skirtas pardavimo ir paslaugų teikimo modelis, šiandien jau ima sėkmingai įsitvirtinti ir verslo verslui (B2B) sektoriuje. Apklausų duomenimis, viena ar kita šiuo modeliu grįsta paslauga šiandien naudojasi didžioji dalis Europos verslų. Ši t...
Vieniems jau šiukšlė, o kitiems dar tinkamas naudojimui daiktas. Tokiu principu vadovaujasi Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, kuris pirmasis šalyje nusprendė įrengti naudotų daiktų keitimosi paviljonus. Juose paliktiems daiktams bus suteikiamas antras šansas gyvuoti.
Dalijimosi ekonomika šiandien jokia naujiena. Tai informacinių technologijų pagalba sukurta rinka, kurios pagrindinis bruožas – dalijimasis. VšĮ „Žiedinė ekonomika” steigėjas Domantas Tracevičius teigia, kad su dalijimosi ekonomika susiduriame kiekvienas kasdien, kuomet skoliname kaimynui atsuktuvą ...
Kinijos pavėžėjimo paslaugas teikianti bendrovė „Didi Chuxing“ sekmadienį paskelbė po keleivės išžaginimo ir nužudymo stabdanti savo bendro naudojimosi automobiliais paslaugos teikimą. Tai jau antras toks nužudymas šiais metais.
Dalijimosi ekonomikos platformos vystosi dideliais tempais, o šios srities reglamentavimas nuolat atsilieka. Nors ši ekonomikos sritis verta išimčių, nes tai - inovacija, bet bendras europinis reglamentavimas turės atsirasti. Platformų Lietuvoje sumokami mokesčiai auga, vis dėlto mokesčių administra...
Kai trūkdavo elementariausių buities daiktų, pilni namai buvo gero gyvenimo simbolis. Tačiau šiandien nepriteklių patyrusios senosios kartos nuomonė, kad visada geriau turėti savo, nei nuomotis – ar tai būtų automobilis, būstas ar kitas turtas, – tampa atgyvenusi. Šiuolaikinėmis sąlygomis, netgi soc...
Dalijimasis – natūrali žmogaus elgsenos dalis. Tuo tarpu kapitalizmas yra grindžiamas nuosavybės ir turto idėja, kuri savo ruožtu skatina vartojimą. Pastaraisiais metais dalijimosi ekonomika atsirado kaip nauja ekonominė paradigma, kuri, anot daugybės autorių, netgi galėtų pakeisti kapitalizmą.
Įsivaizduokite situaciją. Į užsienį išsiruošusi šeima nusiperka lėktuvo bilietus ir ima ruoštis atostogoms. Per programėlę „DogVacay“ ši šeima suranda laikinus namus savo augintiniui – už sutartą mokestį juo pasirūpins viena gyvūnų mylėtojų šeima. Savo namus kelioms dienoms jie išnuomoja per „Airbnb...
Pasaulis yra ant ekonominio virsmo slenksčio ir permainos vadinasi „dalinimosi ekonomika“ (angl. shareconomy) bei „daiktų internetas“.
Pastaruoju metu iš Lietuvos ekonomistų lūpų vis dažniau pasigirsta žodžių junginys „dalijimosi ekonomika“. Kai kas šį reiškinį vadina tyliąja revoliucija, tačiau prognozuojamo perversmo laukia ne visi.
