Ji kalba apie „PharmaSwap“ – paslaugą, įgalinančią olandų farmacininkų tarpusavio prekybą medikamentais, artėjančiais prie galiojimo termino pabaigos.
„Europos įstatymai draudžia parduoti medikamentus neturint didmeninės prekybos leidimo, o farmacininkai tokio ir neturi“, – paaiškina ji.
Vis dėlto Nyderlandų sveikatos sektoriaus inspektoriai iš dalies leido tokią praktiką. Jie suprato, kad vaistai, suėjus tam tikram terminui, tiesiog sunaikinami.
Verslo pasaulyje tokia paslauga, arba platforma, kaip priimta sakyti įvardijant technologijas, – tikra naujovė, rašoma BBC portale.
Nors daugelis piliečių gali niekieno netrukdomi naudotis tokiomis tarnybomis kaip „Airbnb“ ir siūlyti trumpalaikę nuosavo būsto nuomą, įmonės tokių metodų dar masiškai nepraktikuoja.
Turint omenyje akivaizdžius finansinius pranašumus, tenka stebėtis, kodėl neišnaudojamos tokios vertingos galimybės.
Žinoma, išperkamoji įrangos nuoma yra ganėtinai paplitusi tarp pramonės įmonių, pavyzdžiui, statybos bendrovių, kurioms prireikia brangiai kainuojančios technikos.
Bet ar ne metas pakalbėti apie platformas, kuriose firmos galėtų dalytis nuosavo turto objektais? Tokios platformos suteiktų galimybę pasinaudoti įranga arba kitokiu turtu, kuris kitu atveju tam tikrą laiką būtų nenaudojamas.
Deja, tik atrodo, kad toks sumanymas lengvai įgyvendinamas: iš tikro dalijimosi platformų veikla įsibėgėja labai pamažu.
Viena iš priežasčių, kodėl taip yra, – teisinių ir su draudimu susijusių klausimų sudėtingumas, ypač jei įmonė specializuojasi itin akylai kontroliuojamame pramonės sektoriuje.
Sunkumų gali kelti ir organizacijų nenoras dalytis su konkurentais, ypač jie disponavimas konkrečiu turtu yra traktuojamas kaip konkurencinis pranašumas.
Ši problema nėra vien tik dalijimąsi tarp įmonių trikdantis kliuvinys. Tas pats neretai būdinga ir didelių organizacijų departamentų tarpusavio santykiams.
„Didžiausia problema yra susijusi su pasitikėjimu“, – nurodo L. van Kerkhoven, viena iš „PharmaSwap“ ir keletą kitų paslaugų paleidusios platformos FLOOW2 įkūrėjų.
„Departamentai naudojasi tam tikru biudžetu, tad kyla klausimas, kaip reikalauti atsiskaityti už leidimą naudotis objektu, įsigytu eikvojant nuosavą biudžetą“, – paaiškina ji.
Vis dėlto verslininkė skuba priminti ir apie mažmenine madingų daiktų prekyba užsiimančios įmonės COS sėkmę.
COS sukūrė vadinamąją parduotuvę įmonės viduje, kurioje tinklui priklausančios parduotuvės, veikiančios Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir Liuksemburge, gali dalytis parduotuvėms būtinu inventoriumi, pavyzdžiui, stelažais ir lentynomis.
Taigi, kai kuriai nors parduotuvei prireikia kokių nors baldų, jos administratoriai, užuot iš karto rūpindamiesi, kaip jų įsigyti, gali patikrinti, ar kaip tik tokių nėra gretimoje parduotuvėje.
Bendro naudojimo strategijos taikymas gali padėti firmoms tapti lankstesnėms, o tai – be galo vertingas bruožas šiais nuolatinių permainų laikais.
Siatle įkurtos sandėliavimo erdves siūlančios bendrovės „Flexe“ vadovai teigia pastebintys galingą teikiamų paslaugų paklausos šuolį pandemijos laikotarpiu.
Naudodamiesi platforma, neišnaudotų erdvių turintys klientai gali susisiekti su plėstis norinčiomis, todėl prekių saugojimo ir paskirstymo erdvėmis besidominčiomis įmonėmis.
Kuo įvairiausi mažmenininkai, įskaitant ir tokius milžinus kaip „Walmart“ tinklas, naudojasi platforma, kai prireikia papildomų sandėliavimo erdvių.
Teikiamų paslaugų lankstumas suteikia mažmenininkams patogią prieigą prie ypač aukšta paklausa išsiskiriančių regionų, kurie labai dažnai yra arčiau klientų gyvenamųjų vietų, todėl sutrumpėja prekių pristatymo laikas ir pavyksta išvengti bet kokios rizikos investuojant į naują sandėlį.
Perėjimas prie dalijimosi, arba bendro naudojimo, turėtų sulaukti ir aplinkosaugininkų pritarimo, kadangi efektyvesnis nuosavybės išnaudojimas gali padėti įgyvendinti išmetamo anglies dioksido mažinimo tikslus.
„Dabartinėmis ekonomikos pertvarkos sąlygomis žiediniai verslo modeliai, arba žiediškumas, vertintini kaip labai svarbūs aspektai, – teigia L. van Kerkhoven. – Gali pavykti pasinaudoti šia krize ir sukurti ką nors efektyvesnio ir labiau pasiteisinančio ateity.“
Visgi, nors susidomėjimas auga, o nauda yra akivaizdi, artimiausiu metu B2B dalijimosi paslaugų sėkmė gali ir vėl kiek nuslopti, mat dalijimosi platformos turi veikti taip pat sklandžiai ir greitai, kaip darbuojasi vartotojai, su kuriais bendradarbiaujama.
„Daugiau sėkmės susilauks tos į B2B paslaugas orientuotos platformos, kurios nereikalauja intensyvių išankstinių derybų tam, kad suvestų išteklių savininkus ir platformos vartotojus, kuriems reikalingi tie ištekliai“, – neabejoja Sautamptono universiteto daktaras Vadimas Grinevichius.
Nepaisant minėtųjų iššūkių, viena pagrindinių kliūčių galiausiai visgi gali būti psichologinė.
„Mes skatiname organizacijas išsivaduoti iš įprastinių suvaržymų ir vienaip ar kitaip išmėginti kažką naujo“, – aiškina Edwardas Coxas iš konsultacijų kompanijos „Optumum“.
Jam pritaria ir „PharmaSwap“ įkūrėja L. van Kerkhoven: „Man atrodo, kad pagrindinė problema gali būti nusistovėjęs mąstymas. O visa kieta tėra praktiniai aspektai – jie įveikiami“.
