Tai rodo, kad žmonės galėtų pagerinti savo nuotaiką ir savijautą pozityviau vertindami savo miegą, nors reikia atlikti daugiau tyrimų.
Ekspertai kol kas nėra tikri, kodėl miego sekimo įrenginio duomenys nėra susiję su tuo, kaip žmogus jaučiasi kitą dieną.
Kaip žmogus mano, kad miegojo, gali turėti didesnę įtaką jo savijautai kitą dieną nei tai, ką rodo miego sekimo prietaiso duomenys, rodo naujas tyrimas.
Rugpjūčio 3 d. žurnale „Emotion“ paskelbtas tyrimas gali reikšti, kad subjektyvi miego patirtis, kalbant apie savijautą, yra svarbesnė nei objektyvesni duomenys.
Kai tyrimo dalyviai pranešė, kad miegojo geriau nei įprastai, kitą dieną jie patyrė daugiau teigiamų emocijų ir jautė didesnį pasitenkinimą gyvenimu.
Tačiau miego efektyvumas, nustatomas miego sekimo prietaisu, visiškai nebuvo susijęs su gerove kitą dieną.
Štai ką ekspertai kalbėjo apie tai, kodėl suvokimas apie miegą yra svarbesnis už tai, ką rodo miego stebėjimo prietaisai, ir apie būdus, kaip pagerinti miego kokybę, kad kitą dieną būtų geresnė nuotaika.
Pasitenkinimas miegu susijęs su geresne savijauta
Kituose tyrimuose nustatyta sąsajų tarp žmonių emocijų ir jų miego kokybės, tačiau šiuo tyrimu ypač siekta išsiaiškinti, kaip miego prietaisai ir miego suvokimas keičia kiekvieno asmens savijautą.
Tyrime dalyvavo 109 bakalauro studijų programos studentai, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 22 metų. Apie 64 proc. jų buvo moterys, o maždaug pusė jų buvo iš Jungtinės Karalystės.
Kiekvienas dalyvis pateikė dviejų savaičių miego duomenis nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. Jie taip pat nešiojo specialius prietaisus, kuriais matuojami žmonių judesiai, kad būtų galima stebėti jų miegą.
Be to, tyrimo dalyvių taip pat buvo prašoma dažniau pildyti momentines apklausas.
Penkiais atsitiktiniais laiko momentais per visą dieną dalyviai taip pat pranešė apie savo savijautą. Tiksliau, jie vertino savo nuotaiką (pvz., kaip jaučiasi – laimingi, entuziastingi, nusiminę ir susirūpinę) ir tai, kiek jie tuo metu buvo patenkinti savo gyvenimu.
Remdamiesi šiais duomenimis, tyrėjai ieškojo sąsajų tarp žmonių miego įpročių ir jų subjektyvios gerovės arba apskritai to, kaip pozityviai žmonės jautėsi ir kaip buvo patenkinti savo gyvenimu.
Rezultatai parodė, kad jaunų suaugusiųjų pasitenkinimas miegu, t. y. jų subjektyvi miego kokybė, nuosekliausiai siejosi su jų savijauta kitą dieną. Įdomu tai, kad aktigrafijos (išmaniųjų prietaisų) būdu nustatytas miego kokybės rodiklis visiškai nebuvo susijęs su kitos dienos savijauta.
Miego stebėjimo prietaisų ir savęs pačių pateiktų parodymų neatitikimas vis dar yra paslaptis.
Kodėl žmogaus suvokimas, kaip jis miegojo praėjusią naktį, yra labiau susijęs su savijauta, o ne su sekimo prietaisais, galima paaiškinti keliais skirtingais būdais.
Pirma, žmonės gali jaustis pozityvūs ir energingi, jei mano, kad gerai išsimiegojo. Nors tyrime tai konkrečiai nenagrinėjama, gali būti, kad tai, kaip jaučiatės ryte, daro įtaką jūsų savijautai visą dieną.
Tai gali būti teisinga, nepaisant to, ar žmogus iš tikrųjų objektyviai miegojo ramiai – ankstesni tyrimai parodė, kad „placebo miegas“, arba manymas, kad esate pailsėję geriau nei iš tikrųjų, vis tiek yra susijęs su geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis, palyginti su žmonėmis, kurie mano, kad miegojo prastai.
Kitas paaiškinimas yra tas, kad pasitenkinimo miegu rodiklis gali geriau paaiškinti, kaip žmogus iš tikrųjų miegojo.
Tai galėtų paaiškinti, kodėl šis subjektyvus kintamasis buvo glaudžiau susijęs su savijauta – bendras jausmas, kurį žmogus jaučia dėl to, kaip gerai išsimiegojo, greičiausiai apima dešimtis įvairių veiksnių, o miego stebėjimo prietaisas gali išmatuoti tik kelis dalykus, kurie gali turėti įtakos miego kokybei.
Miegas lemia ne tik tai, per kiek laiko užmiegate. Kiek laiko miegojote? Kiek laiko prabudote? Kiek efektyvus yra jūsų miegas? Yra dar daugiau dalykų.
Tai ypač aktualu, kai tai susiejame su dar vienu subjektyviu dalyku – žmonių gerove ir pasitenkinimu gyvenimu.
Jei klausiate apie subjektyvią nakties patirtį ir apie subjektyvią dienos patirtį, tai nėra šokas, kad šie dalykai yra geriausiai susiję.
Tačiau kol kas galime tik spėlioti, kodėl yra disonansas tarp savęs pateiktų pojūčių apie miegą ir to, ką sako sekimo prietaisai.
Geros savijautos siekimas kokybišku miegu
Tyrime dalyvavo mažesnis dalyvių skaičius, o jų amžius buvo itin ribotas. Dėl šios priežasties tyrimo rezultatų negalima apibendrinti platesnei populiacijai, ypač todėl, kad miego įpročiai ir kokybė paprastai keičiasi su amžiumi.
Tačiau šis ryšys gali būti įdomiai taikomas žmonių gyvenime, nes žmonės ieško būdų, kaip išsimiegoti ir geriau jaustis.
Jūsų miego suvokimas gali būti svarbesnis už tai, ką apie jį sako miego stebėjimo prietaisai, kai kalbama apie jūsų gerovę. Jei kas nors mano, kad blogai miegojo, bet miego sekimo įrenginys teigia, kad jis miegojo daugiau arba geriau nei jis, tai gali būti naudinga iš naujo įvertinti savo miegą.
Žinoma, labiau tikėtina, kad žmogus savo miegą vertina teigiamai, jei jaučiasi išsimiegojęs pakankamai. Jei žmogus to nedaro, gali ne tik pablogėti jo nuotaika, bet ir padidėti 2 tipo diabeto, insulto, prastos psichikos sveikatos ir ankstyvos mirties rizika.
Kad miegas pagerėtų, žmonės turi įsitikinti, kad turi galimybę miegoti, gebėjimą miegoti ir tinkamą miego kiekį, kurio jiems reikia, aiškino gydytojas Perlis.
Jis ir jo komanda rengė atrankinę apklausą, kurią žmonės gali atlikti, kad geriau įsivaizduotų savo miego sveikatą ir sužinotų, ar jie gali turėti kokių nors miego sutrikimų. Jo teigimu, jei žmonės nesijaučia patenkinti savo dabartiniais miego įpročiais, jie gali nunešti ataskaitą gydytojui, kad šis įvertintų visas galimas problemas.
Žmonės taip pat gali pagerinti savo miegą – ir galbūt gerovę – įsipareigodami laikytis paprastų strategijų, pavyzdžiui, visą savaitę eiti miegoti pastoviu laiku, vengti elektroninių prietaisų prieš miegą ir pasirūpinti, kad miegamajame būtų tylu, ramu ir tamsu.
Parengta pagal www.health.com
