„Maxima“ atlikta apklausa parodė, kad sveikesnių produktų žymėjimas ar specialūs jų skyriai, lentynos ar išstatymas parduotuvėse pirkėjams padeda greičiau rasti ir atpažinti sveikesnius produktus. Dauguma apklaustųjų taip pat teigia, kad nors apie sveiką mitybą jie išmano pakankamai, tačiau konsultacijos apie tam tikrus produktus jiems yra reikalingos.

„Pastebime, kad pirkėjai vis atidžiau renkasi produktus. Svarbi jiems yra ne tik produktų išvaizda, bet ir sudėtis: pirkėjai teiraujasi apie vieno ar kito produkto sudėtines dalis, maistines savybes, gamybos procesą, kilmės šalį ir pan. Atsižvelgdami į augančius poreikius, stengiamės įtraukti į asortimentą vis daugiau sveikesnių produktų. Atkreipiame pirkėjų dėmesį ir į produktų žymėjimą, kuriame gamintojas nurodo esamus priedus, kalorijų, vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekį“, – sako bendrovės „Maxima LT“ Prekybos vadovas Norbertas Žioba. Gegužę „Maxima“ kartu su sveikos gyvensenos ekspertais taip pat pradėjo projektą „Gyvenkime sveikiau“, kuris skirtas šeimoms, siekiant padėti joms ugdyti sveikus mitybos ir gyvensenos įgūdžius.

Apklausos duomenys atskleidė ir daugiau lietuvių mitybos įpročių. Pasirodo, didžioji dalis respondentų laikosi mitybos specialistų rekomendacijų valgyti dažniau, tačiau mažomis porcijomis, ir valgo 3–4 kartus per dieną. Vis tik, sveikos mitybos specialistės, projekto „Gyvenkime sveikiau“ partnerės ir studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovės Vaidos Kurpienės teigimu, geriausia būtų valgyti 5 kartus per dieną: du kartus – rimčiau ir du užkandžius.

„Sveikos mitybos supratimas sparčiai keičiasi pastaraisiais metais. Akivaizdi tendencija, kad žmonės ima domėtis ne tik savo figūros linijomis, bet ir sveikata bei savijauta, ir tai džiugina. „Sveikas maisto“ sampratų yra įvairių, tačiau visi ekspertai sutaria, kad reikia valgyti mažiau cukraus, įprastų miltinių, mėsos patiekalų ir pieno produktų bei daugiau žuvies, daržovių, ypač – šviežių. Taip pat patariama vartoti daugiau mažai apdorotų grūdinių produktų – pilno grūdo patiekalų, neskaldytų ir nešlifuotų kruopų, taip pat – ankštinių patiekalų iš pupelių, lęšių bei avinžirnių. Rekomenduojama rinktis kuo įvairesnį mažiau apdorotą maistą ir stebėti savo savijautą“, – sako Vaida Kurpienė.

Apklausa parodė, kad pusryčiams lietuviai dažniausiai renkasi sumuštinius (28,1 proc.), tačiau neatsisako ir mitybos specialistų rekomenduojamos košės (27,3 proc.) ar pieno produktų, tokių kaip jogurtas, varškė bei sūreliai (18,0 proc.). Mėsa – vis dar dažniausias patiekalas, randamas ant lietuvių pietų stalo (43,6 proc.). Vis dėl to, nemaža dalis apklausoje dalyvavusių respondentų įvardijo, jog pietums mielai renkasi žuvį, salotas bei karštas daržoves. Penktadalis apklaustųjų teigia valgantys trijų dalių pietus: sriubą ar salotas, karštą patiekalą ir desertą.

Kaip dažniausiai vartojamus produktus vakarienės metu lietuviai įvardijo ir ant pusryčių stalo randamus pieno produktus (15,8 proc.) bei salotas (14,6 proc.). Tyrimas parodė, jog vakarienei lietuviai mielai renkasi ir dažniau pietų metu valgomą sriubą (10,7 proc.).

Paklausti, kokius užkandžius renkasi išalkę tarp valgymų, respondentai atsakė, jog dažniausiai renkasi vaisius (41,4 proc.), kiek mažiau – riešutus ir pieno produktus. Dalis respondentų teigė, kad vietoj užkandžių tiesiog renkasi pagurkšnoti vandenį (10 proc.).

Be V. Kurpienės prie „Maxima“ inicijuoto projekto „Gyvenkime sveikiau“ projekto prisijungė ir daugiau žinomų sveikos gyvensenos ekspertų. Tai socialinių mokslų daktarė, ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja ir vadovė Austėja Landsbergienė, „VMG“ kulinaras Alfas Ivanauskas ir asmeninis treneris, knygos „Tobulas kūnas“ autorius Andrius Pauliukevičius. 

Apklausą apie sveiką gyvenseną, kurioje dalyvavo 1056 respondentai, prekybos tinklas „Maxima“ atliko gegužės pabaigoje – birželio pradžioje savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. Dauguma apklaustųjų – 26–45 metų amžiaus moterys iš Vilniaus ir Kauno.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)