Norint pradėti maitintis sveikai ir tapti žaliavalgiu, pasak pašnekovės, didelių pastangų nereikia. Tam reikalingas – motyvas.
„Pirmiausia, tie kurie renkasi sveikesnį gyvenimo būdą, būna paliesti sveikatos negalavimų. Tuomet jie yra priversti domėtis, gilintis ir kažką tai keisti savo gyvenime. Iš tikrųjų juk didžioji dalis ligų ateina per maistą.“
„Patys žmonės pasirenka. Jeigu jiems tinka ta tradicinė mityba, tai viskas yra puiku. Bet jeigu tu jauti, kad tai nėra ta mityba, kuri tenkina gerą tavo savijautą, tai labai šaunu, kad jie gali rasti alternatyvą mitybos būdų vandenyne“, - „Žinių radijo“ laidoje „Mano sveikata“ sakė G. Gum.
Pasak jos, žaliavalgystė tik dabar mūsų visuomenei yra kaip naujadaras.
„Žmogus pats yra iš gamtos. Tik mes dabartinėje civilizacijoje paėmę maistą iš gamtos įpratome pakeisti jį pirmaprade formule. Mes išverdame, iškepame, konservuojame, tai visiškai lieka be vertės. Žmogaus organizmas yra gyvas, jis vibruoja gyva energija. Žmonės sąmoningai suvokia, kad kuo daugiau to žalio, gyvo maisto valgys, tuo labiau organizmas pulsuos gyvybe. Čia visiems yra suprantama versija, kad tu pakeiti gamtos duodamą maistą.“
Moteris tikina, kad apdorodami maistą, prarandame didžiąją dalį fermentų, o gal net ir visus, vadinamuosius enzimus, kurie yra vieni iš svarbiausių energijos davėjų.
„Žmogaus organizmas pradeda greičiau senti, jam reikia atiduoti begalę energijos, kad jis galėtų suvirškinti apkeptą, gausų sintetinių priedų maistą. Kuo daugiau mes valgome gyvo, žalio maisto, tas maistas pats save susivirškina“, - sakė pašnekovė.
Specialistės teigimu, svarbu ne suvalgomo maisto kiekis, o vertė. Jei valgysime daug, bet nevertingo maisto, tuomet greitu metu vėl užsimanysime valgyti, o toks procesas turi įtakos mūsų svoriui.
„Žmonės valgo nepilnavertį maistą. Pavalgai kiekį, bet jis organizme yra kaip balastas, neduoda jokios maistinės vertės.“
Vasaros metu G. Gum rekomenduoja nepamiršti uogų, kurios mūsų organizmams yra labai naudingos.
„Šermukšnis, šaltalankis – tai superuogos. Kas tai? Kai mažoje koncentracijoje yra didelė medžiagų įkrova. Kai iš nedidelio kiekio, gauname daug mikroelementų savo organizmui“, - aiškino specialistė.
Visą laidos įrašą galite išgirsti ČIA.
