„51 proc. visų eksperimento dalyvių pietaudavo iki 15 val. Likusieji 49 proc. – po 15 val. dienos. Abi grupės miegojo po tiek pat valandų, valgė tokio pat kaloringumo ir maistingumo maistą“, - pasakoja Bostono moterų ligoninės ir medicininės chronobiologijos programos vadovas Frankas Scheeras.
Tačiau antroje grupėje atsidūrę eksperimento dalyviai pusryčiams rinkosi lengvesnį maistą ar rytinio valgio paprasčiausiai atsisakydavo. Didžiausias krūvis skrandžiui tekdavo antroje dienos pusėje. Tokie žmonės dažniau užkandžiauja vėlai vakare ir vėliau keliasi rytais. O paros metas, kada nusprendžiame valgyti, atlieka itin svarbų vaidmenį medžiagų apykaitos procesuose.
Jau anksčiau mokslininkai nustatė: tai, ar žmogus priklauso vadinamiesiems vyturiams ar pelėdoms, lemia medžiagų apykaitos procesus organizme. Jau seniai žinoma, jog riebalai žmogaus organizme pavaldūs savam ritmui. Todėl paros metas, kada valgome (ši informacija itin aktuali kaloringam maistui), lemia ir mūsų svorio pokyčius.
Jau anksčiau mokslininkai Amerikoje išsiaiškino, jog valgis po 20 val. vakaro tiesiogiai susijęs su kūno masės indekso padidėjimu. Vėlyva vakarienė taip pat mažina jautrumą insulinui. Šis faktas gali paaiškinti, kodėl dauguma naktimis dirbančių žmonių kenčia nuo antsvorio.