Tarptautinės mokslininkų komandos atliktas tyrimas, publikuotas Health.com, patvirtino, kad kasdien vartojamas maistas turi įtakos žmogaus savivertei, pasitikėjimui savimi, patrauklumui.
Anot specialistų, kaip daugelis žmonių kasdien stengiasi susigrąžinti energiją puodeliu kavos ar angliavandenių prisotintais pusryčiais, taip jiems reiktų kasdien stengtis maistu susigrąžinti ir blėstančius romantiškus jausmus.
Saldus, riebus, angliavandenių prisotintas maistas užkerta kelią meilei. Kaskart valgant angliavandenių ir cukraus prisotintą maistą, kasa išskiria hormoną insuliną, kuris mažina per didelį cukraus kiekį kraujyje. Insulinas cukraus kiekį kraujyje sumažina netgi perdaug, todėl išsiskiria kitas hormonas – kortizolis, didinantis cukraus kiekį kraujyje. Kortizolis dar vadinamas streso hormonu. Jo šalutinis poveikis – streso pojūtis.
Lengvas, kokybiškas ir profesionaliai suderintas maistas padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, mažinti streso hormono išsiskyrimą, skatina testosterono ir oksitocino išsiskyrimą. Šie hormonai kovoja su stresu, sukelia lytinį potraukį, meilės jausmus. Mokslininkai tikina, kad minėtus hormonus vyrams išskiria reguliariai vartojama natūrali mėsa, jogurtas, pienas, pupelės, lašiša, skumbrė, alyvuogių aliejus ir avokado vaisiai. Moterims, romantišką nusiteikimą sukelia liesos jautienos, vištienos, kiaušinių, graikinių riešutų, saulėgrąžų sėklų, špinatų, bananų, pomidorų bei avokadų patiekalai.
Pasak vieno iš geriausių Lietuvos šefų Garetho Sandersono, meilės šiurpuliukus gali sukelti egzotiški, netradiciški patiekalai, kuriuose jungiamos skirtingos stichijos ir unikalūs skoniai – tokie kaip jaučio širdis ar degantys ledai (Baked Alaska). Tačiau maistą papildyti būtina romantiška aplinka ir – gera muzika.
„Tikrosios maisto savybės atsiskleidžia, tik jį derinant su tinkama aplinka. Svarbi maisto savybes papildanti muzika, interjeras. Kokybiškas maistas – tai ne tik maisto produktų derinimas. Tai – ištisas ritualas, kultūra – maisto, muzikos, aplinkos harmonija. Mėgaujantis maistu širdžiai dera skirti bent porą valandų, o geriausia turėti dar daugiau laiko“, – teigė G. Sandersonas.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
