Vyresnio amžiaus žmonėms atsibusti 3-5 kartus per naktį yra normalu
Daug metų miego sutrikimus gydanti medikė teigia, kad miego sutrikimų dažnis nepriklauso nuo amžiaus. Dažnai teigiama, kad vyresni žmonės miega prasčiau, nes kelis kartus per naktį atsibunda. Anot pašnekovės, pensinio amžiaus žmonėms prabusti 3-5 kartus per naktį yra normalu
„Aš juos mokau – prabudai, pasižiūrėjai į laikrodį ir apsidžiauk, kad dar tiek laiko gali miegoti. Jeigu jie supranta, kad atsibusti normalu, nejaučia nerimo ir puikiai išsimiega. Be to, jie pasnūduriuoja ir dieną, tad miego trukmė išsilygina. Tačiau jeigu žmogus vakare užmiega gerai, bet po valandos ar dviejų nubunda ir kokias dvi valandas nebeužmiega, ir tas pats kartojasi kiekvieną naktį, tai jau vadiname miego palaikymo sutrikimu. Tuomet pirmiausiai aiškinamės žmogaus poilsio ir aktyvumo režimą – gal jis per daug snūduriuoja dieną. O jei iš tiesų žmogus miega mažiau nei keturias valandas per parą, prabudęs ilgai neužmiega ir tai trunka mėnesį, tuomet jau rašome diagnozę „nemiga“ ir gydome.
Anot jos, jaunų žmonių nemigos priežastis dažnai labai proziška – jie patys sujaukia darbo ir poilsio režimą guldami paryčiais. Taip pat miegas gali sutrikti, jei žmogus įpratęs prieš miegą sočiai pavalgyti, taip pat jei nuolat jaučiasi alkanas, jeigu kambaryje yra per šilta arba per šalta, per greitai išjungiama ryški šviesa (tamsinti apšvietimą reikėtų palaipsniui) arba pro langus šviečia žiburiai.
Kai kuriems žmonėms nemigą sukelia vakariniai apsilankymai sporto klube. Mat norint užmigti turi būti pakankamai žema kūno temperatūra, o intensyvus sportas ją kelia. Kad tuo įsitikintume, galime patikrinti savo pulsą prieš miegą – jei širdies dūžiai dažni, vadinasi, kūno temperatūra dar nespėjo nukristi, medžiagų apykaita nesulėtėjo.
„Iš pradžių atsiranda fiziologinė nemiga, vėliau žmogus ima nerimauti, kad nemiega, ir nemiga dar labiau sustiprėja“, - sakė medikė.
Anot V. Liesienės, taip pat nemigą gali sukelti įvairios ligos – kvėpavimo netolygumai, pakitimai kvėpavimo takuose, lėtinės slogos, gerklės patologijos ir pan. Smegenys tokiu atveju negauna pakankamai deguonies, žmogus ima sapnuoti košmarus ir nubunda. Mat kai nubundama, takai atsiveria. Taigi žmogus nubudinėja, kad galėtų kvėpuoti.
Dieną sveika nusnūsti 10-15 min., bet ne 2 val.
Medikės teigimu, būtinos 8 valandos, kad išsimiegotume, yra mitas. Kiek reikia žmogui miegoti, nėra nustatyta. Pagrindinis kriterijus – ar žmogus ryte jaučiasi pailsėjęs. Vienam reikia 8 valandų, kitam – 10, o trečiam – tik 6. Tai priklauso nuo genetikos bei kitų organizmo savybių, todėl tas, kuriam reikia 8 valandų, niekada negalės miegoti tik 6 valandas.
„Beje, netiesa, kad vyresniems žmonėms reikia mažiau miego. Tiesa ta, kad jie keletą kartų pamiega dieną. Taip pat turiu pensininkų, kurie gulasi 8-tą ar 9-tą valandą vakaro, o nubunda 5-tą ir stebisi. Taigi svarbiausias kriterijus, vertinant, ar užtenka miego, yra mūsų savijauta. Pavyzdžiui, pavasarį mums natūraliai gali reikėti net 2 valandomis mažiau miego nei tamsiuoju metų laiku. Tai susiję su dienos ir nakties ritmu. Todėl aš visada sakau, kad laiko persukimas tikrai nedaro jokio žalos mūsų sveikatai, nes žmogui svarbiausia keltis su šviesa. Taip pat svarbu rasti savo užmigimo laiką – savo „duobutę“, nes kai ją praleidžiame, užmigti būna sunkiau“, - patarė V. Liesienė.
Medikė nėra ir popietinio miego šalininkė. Anot jos, labai sveika dieną nusnūsti 10-15 min., tačiau jeigu žmonės to nesugeba ir užmiega porai valandų, to daryti nereikėtų.
Paklausta, kodėl žmogus kartais atsibunda pavargęs, nors būna išmiegojęs pakankamą valandų skaičių, pašnekovė įvardijo keletą priežasčių.
Jei žmogus atsigulė normaliu metu, miegojo ilgai, bet atsibudo nepailsėjęs, neturi energijos, jam nesinori dirbti, niekas nedomina, tai jau depresijos požymiai. Kartais žmogus jaučiasi taip, tarsi ir miegojo, ir nemiegojo. Tam gali turėti įtakos prasidedanti liga, kažkokie aplinkos veiksniai, neišspręstos problemos, dėl kurių mintys tęsia savo vidinį darbą.
Jei tai nutinka retai, dėl to nereikėtų rūpintis. Tačiau jei tai kartojasi, akivaizdu, kad žmogus nemoka atsiriboti nuo darbo, jis pervargęs. Tokiems žmonėms siūlau prieš miegą susirašyti, ką jie rytoj turi padaryti bei ką jie turi padaryti mirtinai iki pietų, tuomet atsipalaiduoti ir eiti miegoti. Mat jie dažnai bijo pamiršti darbus. Beje, prastai miega nebūtinai tik tie žmonės, kurie persitempę. Labai dažnai blogai miega ir tie, kurie kaip tik nieko neveikia.
Taip pat prastai miega knarkiantys žmonės. Knarkimo priežasčių gali būti daug – tiek mechaninės kvėpavimo takų problemos, tiek spazmai dėl sąmonės duodamų komandų. Knarkimą būtina gydyti ir todėl, kad 80 proc. knarkiančių žmonių kamuoja įvairūs sutrikimai: rytiniai galvos skausmai, kraujo tirštėjimas, atminties prastėjimas ir pan.
Prie vaistų priprantama
Taigi nemigos bei kitų miego sutrikimų priežastys gali būti labai įvairios. Bet kuriuo atveju miego trūkumas labai vargina: blogėja ne tik bendravimo įgūdžiai, gali išsivystyti depresija, bet ir padidėja potraukis alkoholiui bei pripratimas prie jo, gali išsivystyti širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, imuninės sistemos, hormonų apykaitos pokyčiai, pasunkėti vidaus ir neurologinės ligos.
Nemigą patiriantys žmonės dažnai griebiasi lengviausios išeities – migdomųjų, tačiau specialistai įspėja, kad nemigos gydymas yra sudėtingas. Be to, jei, pavyzdžiui, nemiegate dėl sąnarių skausmų, nepasijusite geriau tik nuo miegą gerinančių vaistų. Taigi būtina pašalinti nemigą sukeliančią priežastį, ne tik simptomą. Todėl taikomos kompleksinės priemonės – miego įpročių ir higienos pakeitimas, pavyzdžiui, lovoje praleisto laiko trumpinimas, psichoterapija, šviesos terapija, tam tikros mineralinės ir augalinės medžiagos.
Vaistus gali paskirti tik gydytojas, nustatęs nemigos priežastį. Teigiama, kad prie naujos kartos migdomųjų, šalinančių nemigos daromą žalą sveikatai, taip nepriprantama kaip prie ankstesniųjų, jie nesukelia mieguistumo, raumenų silpnumo, tačiau ir juos primygtinai nurodoma gerti tik gydytojo nurodytomis dozėmis, o vėliausiai po 4 savaičių gydytojas sprendžia, ar pacientui reikia juos gerti toliau. Taigi bet kokia saviveikla draudžiama.
