Treneris pasakoja, jog anksčiau, vos pradėjus dirbti, ir jam, ir klientams svarbu buvo pats kūno grožis ir tai, kad klientai būtų patenkinti savo išvaizda.

„Laikui bėgant pradėjau suvokti, kas yra judėjimas, mūsų pajėgumas, vidinės savybės. Tai pradėjau perduoti ir savo klientams. Vieną kartą, einant iš parduotuvės ir nešant maišus, pradėjo tirpti rankos. Tada pagalvojau, kam tie raumenys, jei negaliu net 10 minučių panešti tų maišų. Buvo šiek tiek juokinga, tačiau taip pat ir gyvenimiška, reali situacija privertė susimąstyti, – kalbėjo T. Retys.

– To klausiu ir klientų – kam jūs sportuojate ir ko norite? Jei sportuojate tam, kad pritaikytumėte tai gyvenime, reikia suvokti, kas yra judėjimas, kaip tinkamai tai daryti, taip pat reikia nepamiršti kvėpavimo. Nes šiuo metu didžiausia problema šioje srityje yra kvėpavimas.“

Labai svarbu lankstumas

Dar viena problema, kurią įvardija treneris, yra mobilumo trūkumas, kai tampame nelankstūs ir judesiai būna apriboti. Tada patiriamas raumenų disbalansas, žmogus nebegali pilna amplitude veikti sąnario.

Atsispaudimai

Tokiu atveju ir raumens jėga nebėra tokia svarbi. Pasak T. Rečyio, kas iš to, jei turėsite stiprų raumenį, bet ranka visada bus prilenkta prie kūno ir iki galo neišsities.

„Jei nėra lankstumo, generuojama jėga irgi nebėra tokia efektyvi ir kokybiška, nes nebegalime išpildyti visos judesio amplitudės. Tada bando padėti kiti raumenys, bet jie irgi pavargsta, atsiranda dideli skausmai ir lėtinės traumos“, – kalbėjo Žinių radijo pašnekovas.

Blogiausia – persitempimas

Ir šaltojo sezono metu, kai vis puola įvairios ligos, sporto tikrai nevalia pamiršti. Pasak Žinių radijo pašnekovo, jei žmogus gerai jaučiasi net ir peršalęs, minimalus judėjimas bus tik į naudą. Tačiau jokiu būdu negalima persitempti, nes organizmas būna ir taip nusilpęs.

O grįžti į įprastą sporto ritmą po ligos, jei tai peršalimas, gripas, galima jau po 3 dienų ar savaitės, svarbu stebėti save.

„Galbūt po ligos praėjus 3 dienoms jau galite išeiti į lauką, pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, viskas turi būti po truputį“, – kalbėjo T. Retys.

Pasak pašnekovo, sportuojant labiausiai reikėtų vengti persitempimo. Mat jis yra pats didžiausias priešas, dėl kurio atsiranda įvairūs skausmai. Žinoma, bijant persitempimo visiškai nejudėti irgi nėra tinkamas variantas. Tačiau reikia nepamiršti, kad poilsis – treniruotės dalis.

Mankšta

„Kai pas mane ateina klientas ir sako, kad jis pavargęs, visada paklausiu, dėl ko jis pavargęs – mažai miegojo, daug streso ar po praeitos treniruotės dar juntami skausmai. Būna, kad žmogus pasako, jog tingi ir nėra energijos, – pasakojo treneris.

– Tada sakau, kad galime pasidaryti tiesiog mankštą, tempimo pratimus, kad neapkrautume raumenų, širdies, nervų sistemos. Kad po tokio fizinio krūvio jaustumėmės geriau, atsigavę. Tačiau, jei žmogus tikrai būna pavargęs ir išsekęs, faktas, kad geriau tiesiog pasivaikščioti lauke.“

T. Retys pastebi, jog dažniausiai žmogus nežino ne kaip treniruotis, bet kaip tinkamai atstatyti kūną po treniruotės. Tai lemia ne progresą, bet regresą.

Po treniruotės savijauta turi būti gera

Laidoje treneriui buvo pasakyti keli teiginiai ir prašoma pasakyti, mitas ar tiesa. Vienas iš jų, jog špagatas parodo, ar žmogus sportiškas.

Mankšta

„Tikrai netiesa. Ilgą laiką bandžiau išmokti padaryti špagatą. Man to padaryti vis nepavykdavo, nors darydavau įvairius pratimus. Pradėjau gilintis ir supratau, kad iš dalies tai paveldima genetiškai arba išmoksti jį daryti dar vaikystėje“, – kalbėjo T. Retys.

Kitas teiginys – be papildų nebus raumenų.

„Kaip tik atvirkščiai – su papildais gali nebūti raumenų“, – sakė treneris ir paaiškino, jog tie, kurie vartoja papildus, labiau linkę vartoti juos, nei reikalingas medžiagas gauti su maistu. Pasak pašnekovo, gerų rezultatų galima pasiekti ir be papildų, tik sveikai maitinantis.

„Galbūt 10-15 proc. naudos prideda. Tačiau dažniausiai jie užgožia mūsų pagrindinę mitybą ir neleidžia tinkamai maitintis“, – sakė pašnekovas.

Dar vienas plačiai paplitęs teiginys, jog be skausmo nebus rezultato (angliškai – no pain no gain).

„Buvo laikas, kai tuo tikėjau. Dabar džiaugiuosi, kad neskauda ir galiu sportuoti. Normalu, kad kažkiek skaudės, jei žmogus prieš tai nesportavo. Skauda, kai sportas padaro nedidelę traumą raumeniui ir atsiranda įplyšimai. Bet kasdienis skausmas po treniruotės nėra normalu. Jei judi tinkamai, po treniruotės turi jaustis gerai“, – sakė treneris.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)