Psichoterapeutė pamokė, kaip atlikti trumpą nusiraminimo pratimą – net 1 minutė turi didelį poveikį

Skambučiai, žinutės, krūvos darbų, socialinė erdvė ir nuolatinis skubėjimas gali nulemti, kad patys save pastebime vis mažiau. Beieškodami, ką daryti, kad kūną ir mintis kontroliuotų ne aplinka, o pats žmogus, vis daugiau atranda mindfulness terapiją. Sąmoningas valgymas, sąmoningas bendravimas ar darbas gali skambėti kiek keistai, tačiau išbandę tokią metodiką ir pajutę jos poveikį, pradeda ją praktikuoti kasdien.

Ilgaamžiškumo konferencijoje „Longevity“ psichologė psichoterapeutė, mindfulness terapijos mokytoja Milda Cibulskytė papasakojo, kokia tai terapija, kuo gali padėti kasdienybėje bei parodė, kaip atlikti kelių minučių meditacijos pratimą.

Tikslas – tapti savo paties šeimininku

Pasaulyje paplitęs, tačiau Lietuvoje tikslaus atitikmens neturintis terminas mindfulness galėtų būti verčiamas kaip dėmesingas įsisąmoninimas arba tiesiog sąmoningumas. Kaip sako tokios praktikos propaguotojai, tai reiškia įgūdį būti čia ir dabar bei įsisąmoninti šį momentą.

„Visos konferencijos metu kalbame gana paprastus dalykus, kad turėtume būti atidūs valgymui, fiziniam aktyvumui, vandens suvartojimui, emocinei sveikatai. Šiais laikais esame labai išsilavinę, bet kažkas nutinka, kad negalime atlikti paprastų dalykų, sutelkti dėmesio, ką dedu į burną, kad turiu nueiti 10 tūkstančių žingsnių. Teoriškai žinome, bet ima ir nepavyksta. Mindfulness terapijos tikslas yra pastebėti, tapti savo paties šeimininku, atsisukti į savo mintis, kūną“, – kalbėjo M. Cibulskytė.

Pasak psichoterapeutės, mūsų protėviai tai darė intuityviai, tačiau mes, dėl dirgiklių gausos ir nuolatinio skubėjimo nuo savęs nusigręžiame.