„Tie, kurių kojos – per ilgos, galite pasiremti kaladėle“, – tokiems pusiau juokais pataria mano jogos mokytoja užsiėmimo metu.
Tačiau, kodėl taip yra, kad vieni žmonės yra lankstūs it katės, o kiti jaučiasi sustabarėję lyg medžiai? Ar dėl to apskritai reikėtų sukti galvą? Gal lankstumas aktualus tik gimnastams?
Studijos „Sveikas judesys“ įkūrėja kineziterapeutė Toma Rutkauskė patikino, kad lankstumas svarbus visiems. Kuo būsite lankstesni, tuo vėlesniame amžiuje bus lengviau, pavyzdžiui, užsirišti batus, sako specialistė ir nuramina tuos, kurie lankstumu pasigirti negali. Lankstumą tikrai galima išlavinti. Kasdien atliekant gana nesudėtingą mankštelę, kiekvienas ilgainiui gali lankstumą pagerinti.
Vienas geriausių pratimų lankstumui gerinti yra pratimas, neretai jogoje žinomas kaip žemyn žiūrintis šuo. Šis pratimas pagerina užpakalinės šlaunų dalies lankstumą, dėl kurio trūkumo veikiausiai ir sunku pasilenkus rankų pirštais paliesti grindis.
Jį T. Rutkauskė patarė pradėti klūpant keturiomis. Iš šios pozos sėdmenis reikia kelti į lubas, laikant išriestą nugarą. Taip pajusite plėšimą ties pakinkliu.
Pakėlus dubenį, tokioje pozoje reikia iš lėto bandyti vienos kojos kulnu pasiekti žemę iškvepiant. 5–8 sekundes palaikius nuleistą kulną, jį reikėtų vėl pakelti, o žemę bandyti iškvepiant pasiekti kitos kojos kulnu.
„Gali būti, kad mes nepasiekiame žemės ir dėl juosmeninės dalies“, – kitą nelankstumo priežastį nurodė T. Rutkauskė.
Tokiu atveju kineziterapeutė rekomendavo kitą pratimą: atsigulti ant nugaros, pritraukti vieną pėdą ir versti ją į priešingą pusę per kūną, su priešinga ranka paspaudžiant kelią dar labiau link žemės. Tuo metu reikėtų žiūrėti į priešingą ranką, stengiantis, kad tos rankos petys būtų kuo labiau prigludęs prie žemės.
Taip reikėtų išbūti 15–20 sek., o tada tą patį atlikti su kita kūno puse. Su kiekviena puse pratimą reikėtų pakartoti 2–3 kartus.
Dėl nelankstumo gali būti kaltas ir mūsų polinkis kūprintis.
„Kadangi mes būname pasikūprinę, „miegantis“ tarpumentis irgi duoda savo“, – kalbėjo T. Rutkauskė, „Delfi“ filmuotoje medžiagoje parodžiusi ir, kaip išjudinti ir tarpumentį.
Lankstumo gerinimo pratimams T. Rutkauskė siūlė skirti bent po 10 min. per dieną: „Tai yra pakankamai optimalus laikas, kuomet nerasite priežasties, kodėl, to nedaryti. 20–30 min. ar valandos mankšta jau keltų šiokį tokį stresą, o 10 min. – kodėl gi ne? Jeigu tai darysime kasdien, atsiras įprotis, reguliarumas ir atsiras rezultatas“, – žadėjo kineziterapeutė.
Anot jos, lankstumas sumažėja, nes mes kasdieninėje veikloje svyrame į priekį, ir taip priekinė kūno dalis sutrumpėja.
„Ilgainiui, jeigu sutrumpėja krūtinės ląsta, mes nebesugebame jos ištempti dėl to gali pasidaryti sunku, pvz., išsiplauti galvą ar susišukuoti plaukus.
Aišku, žmogus – protingas organizmas ir sugeba prisitaikyti, bet, jeigu norite gyventi savo kūne laisvai ir komfortiškai, tai atsiminkite, kad kiekvieną dieną mus veikia gravitacija, mes esame tam tikroje kūno padėtyje ir, neturėdami lankstumo, tampame nebe laisvi, o sukaustyti savo kūne. Jums rinktis: ar norite jaustis laisvai ir patogiai, ar norite tarnauti savo kūnui“, – kodėl naudinga būti lankstesniam, paaiškino kineziterapeutė T. Rutkauskė.
