Tačiau būtina įsidėmėti: reabilitacijos kelias dažniausiai būna skausmingas, reikalaujantis labai daug kantrybės ir didelių pastangų. Tad kaip sportuoti, kad neprisidarytumėte problemų, komentuoja „Divos namų“ kineziterapeutė Jūratė Mincė.
Neretas pacientas kineziterapeutės Jūratės kabinete – persitreniravę jauni žmonės, kuriuos kamuoja įvairūs skausmai, jų laukia operacijos ar pas specialistę atvyksta jau po chirurginių intervencijų.
Kineziterapeutė J. Mincė sako, kad didžiausia sportininkų mėgėjų problema – per daug įsitraukia į vieną sporto šaką, kaip pavyzdžiui, lauko ar paplūdimio tenisas, tinklinis, padėlis ir pan.
„Jei žmogus sportuoja mėgėjiškai, dažniausiai mažiausiai skiria dėmesio apšilimui prieš treniruotę, o po jos – neatlieka reikiamų tempimo pratimų. Tempimo pratimai yra privalomi daugiausiai dirbusioms raumenų grupėms, – pabrėžia kineziterapeutė.
— Labai dažnai sportininkai mėgėjai užsiima kokia nors sporto šaka ir tai daro visai nemažai, tarkime, kasdien po kelias valandas, tačiau pamiršta tai, kad jų kūnas nėra tinkamai paruoštas tokiam krūviui, juk jie nėra profesionalūs sportininkai. O profesionalūs sportininkai žino galimas rizikas ir pasekmes sportuojant netinkamai pasiruošus, todėl visada atlieka apšilimo, tempimo, mobilumo pratimus ir taip pat yra įvairiapusiškai fiziškai pasiruošę, jiems padeda specialistai, juos stebi, prižiūri, pataria, atliekami masažai ir kitos procedūros.“
Kineziterapeutės J. Mincės nuomone, didelė problema yra tai, kad sportininkai mėgėjai neskiria dėmesio ir laiko šiems labai svarbiems dalykams.
„Tų sporto šakų treneriai privalo mėgėjams akcentuoti apšilimo ir tempimo, mobilumo pratimų svarbą“, – sako specialistė.
Jei nuolat aktyvinamos tik tos pačios raumenų grupės, atliekami pasikartojantys judesiai, gresia persitreniravimas, įspėja kineziterapeutė.
„Dėl šių problemų po truputį atsiranda raumenų disbalansas, vieni raumenys tampa per daug apkrauti, o kiti sau laimingai tinginiauja, nes jų niekas neplanuoja aktyvinti ir įdarbinti. Laikui bėgant atsiranda biomechaniniai kūno pokyčiai, po kurių seka įvairūs skausmai, sportinės traumos“, – tvirtina J. Mincė ir priduria, kad netinkamo sportavimo pasekmės dažniausiai neįvyksta greitai, tai formuojasi metai iš metų.
„Jei atsiradus problemai, skausmui, tai yra ignoruojama, vėliau neapsieinama be kineziterapeutų pagalbos, kai laukia ilgas darbas viską atstatyti, o kartais prireikia ir traumatologų pagalbos dėl injekcijų ar operacijų, – pripažįsta kineziterapeutė.
– Labai retai kada pasitaiko, kad bet ką ir bet kaip sportuojant viskas būtų gerai. Laikui bėgant ir šių žmonių neaplenkia skausmai ir traumos. Dažniausiai tik yra stebimasi, kad 10 metų nieko neskaudėjo ir štai staiga pradėjo skaudėti, kodėl? Todėl, kad kūnas dar turėjo resursų bandyti taisyti ir gelbėti situaciją. O mūsų visų resursai yra labai skirtingi, tai priklauso nuo genetikos, mūsų kūno fiziologijos, psichoemocinės būklės, mitybos, miego režimo, mokėjimo teisingai reguliuoti darbo krūvį ir poilsį.“
Tikrai ne visi vaikai klasėje mėgo kūno kultūros pamoką ar laisvalaikį leisti aktyviai. O štai suaugę žmonės, kurie pradeda jausti judėjimo poreikį ir supranta jo reikšmę, pradeda sportuoti jau brandžiame amžiuje. Tai sveikintinas dalykas, niekada nėra vėlu pradėti judėti, tačiau J. Mincės nuomone, įvairus sportas vaikystėje pastato labai svarbius pagrindus ateities savijautai.
„Sportas lygu sveikata tik tada, kai vadovaujamasi sveiku protu. Posakis „kas per daug, tas nesveika“ yra sakomas ne veltui. Kiekvienas žmogus turi jausti ir suprasti savo kūną, ypač, jei jis nėra profesionalus sportininkas, nes profesionaliame sporte sveikatos randame mažiau, – primena kineziterapeutė.
– Žmogus, kuris sportuoja kelis kartus per savaitę, turi protingai pasverti savo fizinius gebėjimus ir suvokti, kad, jeigu darbo metu 8 valandas sėdi prie kompiuterio ir nedaro jokių pertraukų, tai tikrai nereikia pradėti nuo maratono bėgimo ar nuo aukšto intensyvumo treniruočių, kurių metu stipriai apkraunama širdies ir kraujagyslių sistema, nes kūnas tam nėra paruoštas. Aktyvus sportas turi būti įtraukiamas palaipsniui, saikingai, atsižvelgiant į jūsų dienos režimą.“
Kinezipetareutė J. Mincė viliasi, kad greitu metu šeimos gydytojo komandą papildys kineziterapeutas.
„Tikiuosi, kad greitai kiekvienas žmogus turės galimybę atvykti į polikliniką nemokamam profilaktiniam ištyrimui, kurio metu bus galima įvertinti esančias rizikas, raumenų disbalansą ir gauti konsultaciją, į ką kiekvienas žmogus turėtų atkreipti dėmesį, – sako specialistė.
– Lankyti įvairias sporto šakas nėra blogai, tačiau, nereikėtų įsikibti tik į vieną iš jų. Kuo žmogus savo dienos rutinoje atliks įvairesnius judesius, treniruosis skirtingas sporto šakas, tuo jis bus koordinuotesnis ir raumenynas taps labiau išsivystę, prisitaikę prie įvairių aplinkos sąlygų, o tai atitolins nuo įvairių traumų ir atsirandančių skausmų.
Turėkite vieną mylimą sporto šaką, bet būtinai ją derinkite su kitomis aktyviomis veiklomis, pavyzdžiui, joga, mobilumo ar funkcinėmis treniruotėmis, kurių metu galėsite suaktyvinti tuos raumenis, kurie negauna krūvio jūsų lankomoje sporto šakoje.“
Tinkamas sportas žmogui yra natūrali prigimtinė žmogaus judėjimo forma. Kasdienis pasivaikščiojimas teikia daug įvairiapusės naudos žmogaus organizmui. Tinkamas sportas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina kraujospūdį, mažina nuovargį, prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo, mažina cukraus kiekį kraujyje. Taip pat labai svarbu paminėti, kad sportas gerina ir psichinę sveikatą – mažina psichologinę įtampą, nerimą ir skatina endorfinų – „laimės hormonų“ – gamybą.
