Tam, kad apie gerąsias bakterijas sužinotume daugiau, į klausimus atsakė Santaros klinikų gydytojas gastroenterologas dr. Benediktas Kurlinkus.
– Gerųjų bakterijų vaidmuo organizme, panašu, vis daugiau tyrinėjamas, ir vis dažniau šnekama, kokią didelę įtaką jos daro. Gal galite papasakoti, tai ką taip dažnai minimos gerosios bakterijos daro žmogaus kūne?
– Gerosios bakterijos, dar vadinamos probiotikais, ir apskritai žarnyno mikrobiota, tai yra mūsų organizme gyvenančių mikroorganizmų visuma, šiuo metu yra intensyviai tyrinėjama mokslininkų. Dėl to dažnai paskelbiama apie naujus reikšmingus atradimus šioje srityje. Gerosios bakterijos žmogaus kūne atlieka įvairias itin svarbias funkcijas. Visų pirma, jos žarnyne tam tikra prasme konkuruoja su įvairiais ligų sukėlėjais. Gyvenamoji vieta žarnų aplinkoje bakterijoms yra ribota ir, jeigu ten jau pakanka gerųjų bakterijų, tai tokiu atveju ateinančioms blogosioms bakterijoms tiesiog nebėra vietos.
Probiotikai taip pat sustiprina žarnyno gleivinės barjerinę funkciją, tokiu būdu neleisdami organizmui nereikalingoms medžiagoms iš žarnų spindžio patekti į kraują. Šios bakterijos gamina tam tikras medžiagas, pvz. kai kuriuos vitaminus, tinkamą imuniteto darbą užtikrinančias medžiagas, įvairius bakteriocinus, kurie žarnyne slopina arba naikina ligas sukeliančias kitas bakterijas.
Probiotikai, veikdami per žarnyno ir smegenų nervines jungtis, gali paveikti tam tikras nervinius impulsus perduodančių medžiagų koncentracijas ir tokiu būdu nulemti žmogaus nuotaiką, elgesį, atsaką į stresą. Taigi, gerųjų bakterijų vaidmuo organizme labai platus, atrandamos vis naujos jų funkcijos. Jau dabar įrodytas jų galimas panaudojimas tam tikrų ligų gydyme ir prevencijoje, tokių kaip alerginės, onkologinės, uždegiminės žarnų ligos, dislipidemija, dirgliosios žarnos sindromas, depresija ir t. t.
– Sakoma, kad žmogaus kūne yra net keli kilogramai gerųjų bakterijų. Ar tai tiesa?
– Žarnyno mikrobiota, tai yra jame gyvenančių mikroorganizmų, bakterijų, grybelių, net virusų visuma, yra labai gausi. Jų kiekis svyruoja nuo 10 iki 100 trilijonų vienetų kiekviename žmoguje. Jeigu mikrobiotos kiekį vertintume pagal turimą genetinės informacijos kiekį, žmogaus kūną ji lenkia 150 kartų. Skaičiuojant masės vienetais mokslininkai pateikia skirtingus vertinimus ir nurodo, kad suaugusio žmogaus žarnyne įvairių mikroorganizmų yra nuo 0,2 iki 2 kilogramų. Šie skaičiai pateikiami su dideliais intervalais, nes žarnyno bakterijų kiekis kiekviename žmoguje yra skirtingas ir priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip amžius, mityba, vartojami vaistai ir kita.
– Kuo gerosios bakterijos skiriasi nuo blogųjų?
– Šios bakterijos skiriasi savo atliekamomis funkcijomis. Gerosios bakterijos atlieka anksčiau minėtas žmogaus organizmui „geras“ ir palankias funkcijas, tokias kaip apsauga nuo infekcijų, tinkamos imuninės ir nervų sistemos funkcijos užtikrinimas. Tuo metu blogosios bakterijos žmogaus sveikatai yra „blogos“ ir sukelia įvairias ligas, pvz., dizenteriją.
– Kokiuose maisto produktuose gerųjų bakterijų yra daugiausiai?
– Gerųjų bakterijų yra gausu jau nuo senų laikų lietuvių mėgstamuose ir vartojamuose maisto produktuose: raugintuose kopūstuose, raugintuose agurkuose, giroje, kefyre, natūraliame jogurte. Daug probiotikų taip galima rasti iš tolimųjų rytų kilusiuose maisto produktuose, tokiuose kaip kombučia, sojų pasta – misas, kimčiai – korėjietiškai rauginti kopūstai. Dėl to rekomenduojama šiuos produktus įtraukti į savo kasdienę mitybą.
– Dabar itin populiarūs įvairūs probiotiniai gėrimai, kurie neva gausūs gerųjų bakterijų ir padeda išspręsti pačias įvairiausias sveikatos problemas. Ką jūs galvojate apie tokius gėrimus? Ar verta juos gerti ir ar iš tiesų jie gali išspręsti sveikatos bėdas?
– Kai yra tam tikrų simptomų ar kitų varginančių, nerimą keliančių nusiskundimų, visada reikėtų konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistu, neužsiimti vadinama savigyda. Įvairių probiotikais praturtintų produktų pasirinkimas tikrai didelis, dažnai jų efektyvumas, kartais net saugumas, būna neištirtas, nėra vadinamų įrodymais pagrįstos medicinos duomenų. Dėl to nėra aišku, ar bus pasiektas siekiamas teigiamas atsakas sveikatai, kyla rizika galimam šalutinio poveikio pasireiškimui. Taigi, tik specialistas gali įvertinti, ar jų tikrai reikia, ir rekomenduoti pačius tinkamiausius.
– Gerųjų bakterijų yra ir papildų forma. Kiek jie pasisavinami? Ar juos verta vartoti profilaktiškai?
– Gerųjų bakterijų įvairių maisto papildų forma galima įsigyti vaistinėje. Jų pasisavinimas priklauso nuo žmogaus žarnyno mikrobiotos savybių, kartu vartojamų vaistų, žarnyno motorikos greičio ir kitų veiksnių. Profilaktiškai juos rekomenduojama vartoti kartu su vartojamais antibiotikais, nes pastarieji dažnai išbalansuoja žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Tokiu atveju tinkamus probiotikus gali rekomenduoti gydytojas arba vaistininkas. Kitu atveju, ypač, kai norisi vartoti daugiau natūralių produktų, galima tiesiog stengtis dietą praturtinti maisto produktais, kuriuose gausu gerųjų bakterijų.
– Kokie simptomai išduoda, kad organizmui gali trūkti gerųjų bakterijų?
– Dažnas sirgimas infekciniais susirgimais, ypač žarnyno, pilvo pūtimas, tuštinimosi sutrikimai ir daugelis kitų simptomų gali indikuoti gerųjų bakterijų trūkumą arba žarnyno mikrobiotos pusiausvyros sutrikimą. Labiau tikėtina, kad šie simptomai išprovokuoti disbakteriozės, jeigu neseniai buvo vartoti antibiotikai, mityboje trūksta produktų su natūraliais probiotikais, vyresniame amžiuje.
