Sultys – sveika ar ne?
Vienas iš dažniausiai naudojamų būdų išsaugoti obuolius žiemai – spausti sultis. Pakaitintos ir sudėtos į vakuuminius pakelius jos išsilaiko labai ilgai, be to, galima kartu spausti ir moliūgus su cukinijomis.
Vis dėlto, kad ir kaip puikiai visa tai skambėtų, su sultimis reikia elgtis atsargiai. Gydytojas dietologas paaiškino, kodėl.
„Maistinių medžiagų tikrai lieka ir sultyse, nors kaitinimas sumažina jų kiekį. Bet darydami sultis netenkame labai daug skaidulų. Taip, ten yra vitaminų, bet taip pat yra ir didelė koncentracija cukraus. Jei paklausite, ar sveika gerti sultis, vienareikšmiško atsakymo nebus, nes sultys labiau geriamos dėl skonio. O dėl naudos jų tikrai negerčiau, ne tam jos spaudžiamos“, – sakė E. Grišinas.
Net jei sultys spaustos iš naminių obuolių, norint gauti didžiausią įmanomą naudą iš vaisiaus, reikėtų valgyti visą obuolį. Beje, jei kalbėtume apie sotumo jausmą, sulčių dažniausiai reikia išgerti daug daugiau nei suvalgyti vaisių.
„Vienai stiklinei sulčių reikia tikrai ne vieno obuolio – kartais reikalingi ir 3. O stiklinę sulčių galime išgeri per 10 sekundžių. Klausimas, ar bus toks pat sotumo jausmas, kaip suvalgius 3 obuolius“, – kalbėjo pašnekovas.
Tad gydytojo patarimas: sultis reikėtų pasilikti desertui ar paskanavimui, tačiau, nors jose ir yra naudingų medžiagų, bet „vitaminų bombos“ tikėtis tikrai neverta. Taip pat reikia nepamiršti, kad jose yra daug cukraus, todėl jos neturėtų tapti pirmu pasirinkimu norint gauti maistinių medžiagų.
„Negalime sakyti, kad tai yra tuščios kalorijos, kaip baltas cukrus. Bet žmogus dažniausiai neįvertina, kiek galima išgerti tų sulčių ir kaip jas galima įterpti į esamą mitybą. Jei vartos sultis, galbūt žmogus atsisakys užkandžių, tai būtų neblogas pasirinkimas, – pasakojo gydytojas dietologas.
– Kai užsisakome dienos pietus, kartu gauname ir sulčių, galvojame, kad tai gėrimas. Bet iš tiesų tai irgi maistas. Tai ne vanduo.“
Puikus pasirinkimas – džiovinimas ir šaldymas
Kitas mėgstamas būdas išsaugoti vasaros ar rudens gėrybes yra uogienių virimas. Deja, maistinių medžiagų „išsaugojimo kovoje“ šis būdas laimėtų, matyt, paskutinę vietą.
„Uogienės yra desertas, pagardas, tuo ir gali likti. Galime suvalgyti šaukštelį uogienės ant varškės, duonos, trapučio, košės, bet nemąstykime, kad tai yra vaisiai ar uogos, namuose gaminta, tad galima valgyti daug. Juk norint, kad uogienė būtų skani ir išsilaikytų, turi būti pridėta daug cukraus“, – kodėl uogienių negalime laikyti sveiku pasirinkimu, paaiškino pašnekovas.
Visai kas kita yra džiovinimas. Vis dėlto ne visais atvejais galime pasitikėti šiuo būdu. Jei perkame džiovintus daržovių traškučius parduotuvėje, negalime tikėtis, kad šis užkandis yra labai sveikas.
„Džiovinti daržovių traškučiai parduotuvėse dažnai turi daug pridėtinių riebalų. Jei jie būtų visiškai be pridėtinių riebalų, būtų geras užkandis. Tačiau esančių parduotuvėse maistinė vertė niekuo nesiskiria nuo įprastų bulvių traškučių. O žmogus valgo ir galvoja, kad burokėliai, tai nieko tokio, suvalgysiu viską. Deja, tai užkandis ir jis turi būti normuotas“, – perspėjo pašnekovas.
Tuo metu namuose džiovintos daržovės ir vaisiai yra labai geras pasirinkimas žiemai turėti sveikų užkandžių.
„Džiovinant namuose galime nedėti cukraus ir kitų saldiklių. Ir tai bus tikrai geresnė bei pigesnė alternatyva nei pirkti parduotuvėse džiovintus vaisius“, – sakė E. Grišinas.
Vienas geriausių būdų išsaugoti vaisius ir daržoves žiemai, pasak gydytojo dietologo, yra šaldymas.
„Deja, labai ilgam laikui nieko neišsaugosime. Kažkuriam laikui tai gali būti pridėtinė maistinė medžiaga mūsų mityboje, bet ji neatstos šviežio moliūgo. Kol jie švieži, pasimėgaukime, o vėliau padarykime moliūgų tyrės, kurią galima užkonservuoti, – patarė pašnekovas.
– Galima padaryti cukinijų lečo su natūraliais pomidorais ir užkonservuoti. Visgi reikia rinktis sezonines daržoves, o jau visą kitą galime prisidėti kaip pridėtinį indėlį – džiovinant obuoliukus ar konservuojant, šaldant.“
Konservavimas – gerai ar ne?
Pasak gydytojo dietologo, daugelis žmonių mano, kad konservuodami daržoves darome meškos paslaugą gamindami vitaminų ir mineralų netekusį gaminį. Vis dėl to, viskas priklauso nuo konservavimo būdo.
„Kaitinant tikrai galime netekti didesnio kiekio vitamino C, bet, pavyzdžiui, skaidulų, mineralų atsargos būna dažniausiai neapvogtos. Kita vertus, jeigu naudosime daug cukraus, acto ar druskos, tai tikrai galime pagaminti ne itin sveikatai palankų maisto produktą“, – sakė pašnekovas.
E. Grišinas pabrėžia: yra ir užmirštas konservavimo būdas – rauginimas.
„Labai patarčiau žiemos periodu įtraukti į savo mitybos racioną raugintų agurkų, kopūstų ar kitų daržovių. Jose gausu vitaminų, mineralų. Rauginti kopūstai gerina medžiagų apykaitą, teigiamai veikia virškinamąjį traktą. Taip pat nepamirškime, kad vartodami raugintą produkciją neprivalėsime pirkti probiotikų papildų vaistinėse“, – pasakojo gydytojas dietologas.
