Medicinoje gana ilgą laiką natrio bikarbonatas naudojamas kaip antacidinė (rūgštį neutralizuojanti) priemonė skrandžio rūgštingumui ir kitoms ligoms gydyti. Be to, soda iš tiesų yra lengvai prieinamas, pigus produktas, kuris yra plačiai naudojamas buityje. Nuo sidabrinių papuošalų blizginimo iki burnos skalavimo skysčio ar nemalonius kvapus naikinančios, valymo priemonės. Nenuostabu, kad ši rodos puikiai pažįstama medžiaga ir jos pritaikymas yra nuolat tiriami ir šiandien.
Problema ta, kad žmonės, prisiskaitę nepatvirtintos informacijos apie sodą, pradeda ją naudoti netinkamai, retais atvejais kenkdami savo sveikatai. Pavyzdžiui užsiima savigyda siekdami „nurūgštinti“ organizmą, o tai jau yra gana didelė nesąmonė, nes pakeisti viso organizmo pH, net ir vartojant didelius kiekius sodos – neįmanoma. Priešingai – daug greičiau galima pakenkti savo skrandžiui, retais atvejais tai gali baigtis net skrandžio plyšimu. Todėl soda, nors ir yra puikus, didelių pritaikomumu pasižymintis produktas, neturėtų būti naudojamas remiantis pramanais ir nuogirdomis.
Ar tiesa, kad soda yra naudinga sportininkams?
Trumpas atsakymas – taip. Nors daugelis žino, kad sodos šarminės savybės puikiai tinka kepinių gamyboje, mat išsiskyręs anglies dioksidas padaro tešlą purią, retas kuris pagalvoja apie jos ergogeninį poveikį mėgėjams ir profesionaliems sportininkams. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad maistinės sodos vartojimas gali padėti padidinti ištvermę atliekant aukšto intensyvumo pratimus.
Aukšto intensyvumo pratimų metu sportininko raumenys paprastai tariant „tampa rūgštesni“, o maistinės sodos aukštas pH padeda tą rūgštį kontroliuoti efektyviau. Taigi, raumeninės ląstelės, išskiriančios pieno rūgštį, pH mažina ir raumenys vargsta, vyksta metabolinė acidozė, o soda šį procesą gali sulėtinti. Tikslūs veikimo mechanizmai ir šiandien domina sporto mokslininkus tiriančius įvairių sporto šakų atletų pasiekimų gerinimo technologijas. Nenuostabu, kad natrio bikarbonatas įeina ir į maisto papildų ar kai kurių sportinių gėrimų sudėtį.
Tyrimai rodo, kad siekiant palaikyti jėgos ištvermę, sodos vartojimas yra efektyvus vartojant 200–300 mg vienam kilogramui kūno masės maždaug 60–150 minučių iki krūvio. Taip pat yra duomenų, kai sportuojantys asmenys vartoja ir didesnes 400–500 mg vienam kūno kilogramus sodos dozes, tačiau geresnio rezultato tai praktiškai nesukelia, o rizika patirti nemalonių pojūčių skrandyje didėja. Tiesa, to galima išvengti padalinus šią dozę į 3–4 mažesnes dalis ir išgėrus jas kas kelias valandas. Pavyzdžiui sportuojantis žmogus sveriantis 80 kg suvartoja 15–18 g sodos, paskirsčius ją į tris dozes.
Taigi, remiantis tyrimais, atliktais su sportuojančiais žmonėmis, soda yra gana pigus ir efektyvus maisto papildas. Įdomu, bet to negalima apsakyti apie didelę dalį daug brangesnių, bet absoliučiai neveiksmingų produktų skirtų sportiniam darbingumui.
Kokia sodos žala, kam nerekomenduotumėte jos vartoti?
Kaip ir minėjau, žala dažniausiai yra tada, kai soda vartojama ne pagal paskirtį, galbūt prisiklausius įvairių mitų iš interneto gydūnų pusės. Vienas jų yra onkologinės ligos, nors yra žinoma, kad navikui „patinka“ rūgštinės terpės, užsiimti prevencija ir bandyti nusirūgštinti yra visiška nesąmonė. Mūsų organizme yra daug skirtingų terpių su skirtingais PH, pavyzdžiui, kraujo ir skrandžio ar burnos ertmės pH skiriasi kardinaliai. Vartodami sodą žmonės turėtų suprasti, kad didelę dalį jos neutralizuoja visų pirma skrandžio rūgštis, o bandant pakeisti savo organizmo pH galite rimtai pakenkti jo veiklai.
Ar yra kokios nors kitos sodos naudos sveikatai?
Vertinant apskritai, soda yra puikus pasirinkimas norint palaikyti sveiką burnos gleivinę, ji gali atstoti burnos skalavimo skystį. Bene populiariausia nauda yra skrandžio rūgštingumo mažinimas, tačiau soda netinka kiekvienam. O sergant refliuksu ar gastritu visų pirma vaistus turi rekomenduoti gydytojas. Nors soda ir įeina į tam tikrų maisto papildų sudėtį, užsiimti savigyda naudojant „nereceptinį“ vaistą neverta. Natrio bikarbonato vartojamas taip pat siejamas su inkstu veiklos palaikymu. Yra tyrimų, rodančių natrio bikarbonato potencialią naudą mažinant organizmo rūgštėjimą dietos, kalorijų ribojimo metu, taip pat senėjimo sukeltos acidozę, tačiau naujų tyrimų vis dar trūksta.
Keli šaltiniai:
1. Grgic J, Pedisic Z, Saunders B, Artioli GG, Schoenfeld BJ, McKenna MJ, Bishop DJ, Kreider RB, Stout JR, Kalman DS, Arent SM, VanDusseldorp TA, Lopez HL, Ziegenfuss TN, Burke LM, Antonio J, Campbell BI. International Society of Sports Nutrition position stand: sodium bicarbonate and exercise performance. J Int Soc Sports Nutr. 2021 Sep 9;18(1):61. doi: 10.1186/s12970-021-00458-w. PMID: 34503527; PMCID: PMC8427947.
2. Bangsbo J, Hostrup M. [Lactate production contributes to development of fatigue during intense exercise in humans]. Ugeskr Laeger. 2019 Feb 18;181(8):V10180669. Danish. PMID: 30821240.
3. Katz PO, Dunbar KB, Schnoll-Sussman FH, Greer KB, Yadlapati R, Spechler SJ. ACG Clinical Guideline for the Diagnosis and Management of Gastroesophageal Reflux Disease. Am J Gastroenterol. 2022 Jan 1;117(1):27-56. doi: 10.14309/ajg.0000000000001538. PMID: 34807007; PMCID: PMC8754510.
4. Madeswaran S, Jayachandran S. Sodium bicarbonate: A review and its uses in dentistry. Indian J Dent Res. 2018 Sep-Oct;29(5):672-677. doi: 10.4103/ijdr.IJDR_30_17. PMID: 30409952.
5. Yang T, Doherty J, Zhao B, Kinchla AJ, Clark JM, He L. Effectiveness of Commercial and Homemade Washing Agents in Removing Pesticide Residues on and in Apples. J Agric Food Chem. 2017 Nov 8;65(44):9744-9752. doi: 10.1021/acs.jafc.7b03118. Epub 2017 Oct 25. PMID: 29067814.
