Pasak sveikos gyvensenos ir mitybos specialisto, biomedicinos mokslų daktaro Artūro Sujetos, terminas „supermaistas“ iš tiesų gali būti gana klastingas. Mat kiekvienas maistas, net ir bulvės, jas tinkamai paruošus, gali būti supermaistu. O kai pristatant naujus, dar nematytus maisto produktus įvardijama, kad tai tikras supermaistas, tokią frazę labiau reikėtų vertinti kaip reklaminį triuką.
„Kitas terminas yra funkcinis maistas, kuris vartojamas norint pagerinti tam tikras organizmo funkcijas. Bet visgi, ar paimsime kažkada naujiena buvusį ispaninį šalaviją – čija sėklas, ar daug metų Lietuvoje pažįstamus linų sėmenis, tai yra ta pati kategorija. O supermaistas didžiąja dalimi yra marketingas“, – sakė dr. A. Sujeta.
Mitybos specialistas sako – reklamuojamo brangaus supermaisto tikrai nėra privaloma įtraukti į savo mitybą. Ir priduria: yra keli svarbūs aspektai, kuriuos reikia aptarti kalbant apie tokius produktus.
„Visų pirma, jei žmogaus mityba yra nesubalansuota, jis valgo daug perdirbto, riebaus, saldaus maisto, spurgų, traškučių ir panašiai, valgykite po šaukštelį kokio tik norite supermaisto, vis tiek jis nepadės, efektas bus kur kas prastesnis nei perėjimas prie normalios mitybos be jokio supermaisto“, – kalbėjo dr. A. Sujeta.
Be to, kai kurie tokių produktų pavadinimai labai klaidina žmones, pavyzdžiui, tos pačios jūros daržovės – dažniausiai tai tiesiog džiovinti ir sutrinti jūros dumbliai.
„Kitas aspektas – kur perkate jau minėtus jūros dumblius ar kokią nors spiruliną, nes šie produktai taip pat gali būti užteršti. Juose gali būti sunkiųjų metalų, biotoksinų. Apie tai visada reikia pagalvoti, ypač perkant produktą, kuris mažiau žinomas, kurio nėra didžiųjų parduotuvių lentynose ar vaistinėse, parduodamas neaiškiose svetainėse“, – sakė mitybos specialistas.
Pašnekovas įspėja: valgant tokius produktus galite sau smarkiai pakenkti, o ypač tam jautrūs yra vaikai ir paaugliai, žmonės, sergantys autoimuninėmis ligomis.
„Jei žmogus jau vartoja kažkokius vaistus, tai visas supermaistas turėtų būti antroje vietoje ir tik pasitarus su savo gydytoju. Antraip sveikatos būklė gali pablogėti“, – kalbėjo dr. A. Sujeta.
Trinti supermaisto mišinukai – ar jie iš tiesų naudingi?
Populiarūs ne tik atskiri vadinamo supermaisto produktai, bet ir trinti jų mišinukai, kurių sudėtis gali būti pati įvairiausia. Reklamuojama, kad užtenka kelių šaukštelių per dieną tokio mišinuko, ir susitvarkys žarnyno sveikata, oda, padaugės energijos ir pagerės nuotaika. Ar jie tikrai gali padėti?
„Viena vertus, jie gali padėti, ypač, jei žmogus visai nevalgo daržovių, nors rekomenduojama suvalgyti apie 400 g daržovių kasdien. Bet vėlgi, daržovėse yra įvairių polifenolių, vandenyje tirpių vitaminų. Jei tuos miltelius užpilsi karštu vandeniu, jau prarasi reikšmingą dalį medžiagų, nes jos neatlaikys termo poveikio.
Veido oda yra stipriai susijusi su žarnyno sveikata, kai žarnyne uždegimas, gali pasireikšti aknės paūmėjimai ir panašiai. Veikia ir placebas, tiki, kad tau mišinukas tikrai padeda. Tačiau svarbiausia – žmogus, pradėjęs vartoti kokį nors brangesnį produktą, pradeda labiau rūpintis ir savo maistu, įpareigoja save sumažinti perteklinio cukraus, riebalų vartojimą, o tai padaro didžiausią įtaką. Tokiu būdu pradeda veikti ir pats supermaisto produktas, nes gaunama papildomai skaidulų, antioksidantų“, – sakė dr. A. Sujeta.
Mitybos specialistas pastebi, kad lietuviams dažnai trūksta netirpių vandenyje maistinių skaidulų. Tokios skaidulos yra prebiotikai, nes sukuria palankią terpę daugintis gerosioms žarnyno bakterijoms.
„Bet vietoje įvairių skaidulų mišinukų, galima nusipirkti balkšvojo gysločio luobelių. Tai vienas pigiausių skaidulų šaltinių. Apie šias luobeles tyrimų vis daugėja, mokslininkai bando jas įtraukti į duoną, pieno produktus, įvairius kepinius, makaronus. Tokiu būdu būtų galima papildyti mitybą maistinėmis skaidulomis, kurios gerina žarnyno mikroflorą, virškinimą. Apskritai, maistinės skaidulos yra tai, ko tikrai reikia organizmui. Bet naivu tikėtis, kad jei suvartosi kažkokio supermaisto šaukštelį, jis kompensuos visos dienos raciono trūkumus“, – kalbėjo pašnekovas.
Balkšvojo gysločio luobelės dažniausiai jau būna parduodamos sutrintos į miltelius. Tokie milteliai naudojami kepiniams, galima išgerti ištirpinus šaukštelį vandenyje prieš maistą.
„Skaidulos yra sunkiai virškinamas produktas, keliauja per plonąjį žarnyną, padeda pašalinti perteklinį tulžies kiekį, padeda žmonėms, kuriuos kamuoja vidurių užkietėjimas arba viduriavimas. Vartojant pakankamai vandens ir skaidulų, susireguliuoja tuštinimosi procesas. Skaidulos veikia profilaktiškai ir prieš hemorojų“, – apie skaidulų naudą kalbėjo dr. A. Sujeta.
Puikiu produktu gali būti ir paprastos bulvės
Kiek anksčiau dr. A. Sujeta pasakojo, kad bulvės, žinant, kaip jas paruošti, irgi gali būti laikomos kone supermaistu.
„Pagaminus bulves, pvz., išvirus, atšaldžius ir vėliau pakartotinai pašildžius arba valgant šaltas, jų glikeminis indeksas sumažėja apie 30–40 proc. Tuomet jos puikiai tinka jūsų dietai. Faktas, kad bulvėse yra daug maistinių medžiagų ir tai yra gana mažai kalorijų turintis maistas. Tačiau didelė dalis žmonių demonizuoja bulves, nes mano, kad jos turi aukštą glikemijos indeksą (GI). Ir jie yra teisūs, jis tikrai gana aukštas.
GI parodo kaip greitai suvartojus maisto jūsų kraujyje pakils gliukozės lygis, o glimeminis krūvis (GK), kuris bulvės atveju yra vidutinis, kiek apskritai tas kiekis padidės. Trumpai: GI – kaip greitai, o GK – kiek iš viso pakils cukraus lygis kraujyje. Tačiau, yra žinoma, kad išvirus ir leidus bulvėms atvėsti, GI sumažėja apie 30–40 proc., ir tai yra labai gera naujiena visiems žmonėms, kurie nori sumažinti kūno svorį ar turi padidintą riziką susirgti diabetu“, – rašė mitybos specialistas.
Dr. A. Sujeta pabrėžia, kad angliavandeniai mūsų kasdienėje mityboje patenkina apie 50 proc. paros energijos normos, visiškai jų vengti yra ne tik nepraktiška, bet ir nepatartina. Didelė dalis surenkamų angliavandenių mityboje yra gaunami iš krakmolo, bulvių, ryžių, makaronų ir t.t. Visų angliavandenių GI ir GK keičiasi, jei yra vartojamas įvairus maistas.
