Vitalijaus pokyčių procesas prasidėjo 2018 metų kovo mėnesį ir intensyviai truko pusantrų metų. Per juos vyras nuolat konsultuodavosi su gydytoja dietologe. Pašnekovas neslepia – šiuo metu jis sveria 80 kilogramų, tuo yra patenkintas ir daugiau svorio mesti neketina. Dabartinis tikslas yra palaikyti tokią pat mitybą bei riebalinę masę pakeisti raumenimis.
Nuolat užkandžiavo ir nesilaikė jokio režimo
„Apkūnus buvau didžiąją dalį savo gyvenimo, bet didžiausias svorio prieaugis, po kurio nusprendžiau, kad reikia sustoti ir pradėti keistis, truko apie ketverius metus. Buvau apsileidęs, sportas nebuvo mano gyvenimo dalis. Net ir vaikystėje nemėgau sportuoti ar judėti – kai kiti vaikai bėgiodavo po kiemą, karstydavosi po medžius, aš to nedarydavau, nes man nepatikdavo. Mieliau rinkdavausi mažiau aktyvias veiklas“, – pasakojo Vitalijus Stankevič.
Nedaug kas pasikeitė ir užaugus bei pradėjus gyventi savarankiškai. Vitalijus sako, kad ilgą laiką neturėjo jokio maisto režimo ar mitybos plano, valgydavo kada nori ir kiek nori, nuolat užkandžiavo. Nepadėjo ir tai, jog vyras tuo metu dirbo sėdimą darbą.
„Kai sugalvojau, kad noriu numesti svorio, iš pat pradžių tikrai negalvojau apie dietologą. Manau, kad mūsų visuomenėje vyrui vis dar nėra įprasta kreiptis į dietologus, nors požiūris po truputį ir keičiasi. Todėl pradėjau svorį mesti pats, lankytis sporto klube, daryti kardiotreniruotes, sumažinau maisto kiekį, todėl pradėjo kristi svoris. Numečiau apie 15 kg, tačiau turėjau problemų su skrandžiu, todėl mano gastroenterologė pasiūlė kreiptis į dietologę, kuri man padėtų sveikai susiplanuoti savo mitybą“, – kalbėjo vyras.
Tada Vitalijus kreipėsi į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) gydytoją dietologę Eveliną Cikanavičiūtę.
„Susitikus su gydytoja, papasakojau apie savo mitybą ir įpročius – ką ir kada valgau, kiek geriu vandens, kiek sportuoju. Taip pat, kad esu vegetaras, o tai irgi apriboją maisto pasirinkimą. Padarėme kūno masės tyrimą, kad būtų nustatyta, kiek kūne yra riebalų ir kiek raumenų. Kartu pradėjome dėlioti mitybos planą, vėliau kas keletą mėnesių susitikdavome su gydytoja ir aptardavome mano progresą“, – sakė V. Stankevič.
Tuo pat metu pašnekovas pradėjo lankyti sporto klube vykstančias grupines treniruotes ir prisimena, kad jų metu nebuvo nei vieno kreivo žvilgsnio iš kitų sportuojančiųjų, tai skatino nepasiduoti. Treniruotes vedusi Viktorija Kovalskaja vėliau tapo ir Vitalijaus asmenine trenere. Ji, pasak pašnekovo, ne tik paaiškino kiekvieno judesio naudą ir poveikį kūnui, bet ir kasdien motyvuodavo nepasiduoti bei siekti užsibrėžto tikslo.
Grįžo namo ir atsisakė keptuvės
„Pirmas dalykas, kuris pasikeitė mano gyvenime po gydytojos konsultacijų – pradėjau valgyti pusryčius, nors to beveik niekada nedarydavau. Taip pat atsirado mitybos režimas, dabar valgau mažesnėmis porcijomis, bet dažniau. Gydytoja man aiškiai pasakė, kad tai neturėtų būti drastiškas svorio kritimas, per mėnesį daugiausiai galėjau numesti 3-4 kg. Tiek ir pavykdavo atsikratyti“, – kalbėjo vyras.
Maistas tapo įvairesnis, šaldytuve atsirado daugiau daržovių, taip pat daug daugiau maisto pašnekovas pradėjo gamintis pats namuose.
„Pirmas patarimas, kurį gavau iš E. Cikanavičiūtės – kuo mažiau maisto kepti keptuvėje. Taip ir padariau, šis patarimas tikrai suveikė. Keptuvėje keptas maistas nėra naudingas kūnui, be to, yra daug alternatyvų – kepimas orkaitėje, garinimas, virimas“, – prisiminė Vitalijus.
Pašnekovas neslepia – pradėti keisti savo gyvenimo būdą tikrai nebuvo lengva, tačiau po pirmųjų savaičių viskas tapo daug lengviau.
„Sunkiausia buvo pirmąsias dvi savaites ir, manau, tai natūralu, nes organizmas tuo metu bando priprasti prie naujo režimo. Buvo akimirkų, kai norėjosi viską mesti, bet po kiek laiko kūnas įprato ir dabar tokia mityba man labai patinka. Juokinga, bet sunkiausia buvo ne pradėti valgyti reguliariai. Didžiausią galvos skausmą sukėlė vis besikeičiantys drabužių dydžiai – tik nusipirkus naujas kelnes ar marškinius, po poros mėnesių jie jau nebetikdavo, nes paprasčiausiai būdavo per dideli. Viena vertus, smagu, kai labai aiškiai matai pokyčius, kita vertus, reikėjo nuolat galvoti apie naujus drabužius“, – juokiasi Vitalijus.
Pasak vyro, nenuleisti rankų padėjo ir artimieji bei draugai, kurie nuolat palaikė ir skatino nesustoti: „Iš pradžių šeima buvo truputį sunerimusi, klausė, ar nesusirgsiu anoreksija, ar nenualinsiu organizmo. Bet paaiškinus, kad esu stebimas gydytojos, laikausi jos rekomendacijų, o ne darau taip, kaip pats sugalvojau, jie nurimo ir sakė nesustoti. Labai didelį palaikymą gavau iš mamos, kuri kasdien motyvavo ir skatino siekti savo užsibrėžto tikslo – už tai jai esu ypatingai dėkingas“.
V. Stankevič prisimena, jog pradėjus sportuoti, neilgai trukus pajautė, kaip keičiasi kūnas.
„Pajutau, kad ne tik krenta svoris, bet stiprėja visas kūnas, po truputį atsiranda raumenys, kurių niekada anksčiau nebūdavo. Šiuo metu stengiuosi sportuoti 5-6 kartus per savaitę, bandau naujas sporto šakas – badmintoną, jogą, oro akrobatiką, funkcines treniruotes ir panašiai“, – pasakoja vyras.
Pašnekovo dienos režimas visada toks pat, nes, pasak jo, tai itin svarbu žmogaus organizmui, jog jis nebūtų išbalansuotas.
„Ryte, apie 7.00 valgau pusryčius, dažniausiai košę. 12 valandą pietauju, prieš tai suvalgau kokį nors užkandį, pavyzdžiui, vaisių ar riešutų saujelę. Tarp pietų ir vakarienės, kuri būna 18 valandą, taip pat suvalgau užkandį ir dar vieną prieš einant miegoti. Stengiuosi maistą gaminti namuose, kartais tai nepavyksta, bet tokiu atveju renkuosi sveikesnes alternatyvas kavinėse“, – sakė V. Stankevič.
Bijoti nukrypti nuo plano – tikrai neverta
Tikriausiai visi esame girdėję, jog kai kurie žmonės, neretai vyrai, mėgsta sakyti, kad nuo mažesnių arba pagal jų svorį reikalingų maisto porcijų jie niekaip nepavalgytų. Paklausus Vitalijaus, ar jo nekankina alkio jausmas, pašnekovas patikina, kad tikrai ne.
„Manau, kad tai labiau psichologinis nusiteikimas. Be to, tarkime tos pačios salotos gali būti tikrai sočios – juk ant jų gali būti ir sūris, graikiniai riešutai, kartu patiekiama pilno grūdo duona. Todėl pasisotinti nuo tokių maisto porcijų, kokių reikia, tikrai įmanoma“, – atsakė V. Stankevič.
Taip pat, pasak jo, nevertėtų ir bijoti, kad sveikas maistas greitai nusibosta. Vitalijus sako, kad svarbiausia būti išradingiems ir vis išbandyti kažką naujo.
„Kažkada atėjęs pas gydytoją sakiau, kad labai bijau, jog nukrypsiu nuo raciono ir suvalgysiu ką nors, ko nėra mano mitybos plane. Tada E. Cikanavičiūtė man paaiškino, jog to bijoti nereikia, nes retkarčiais nutinkantys maži nukrypimai tikrai nieko nepakeis. Svarbiausia, kad tai būtų saikinga ir netaptų nauju įpročiu, – sakė Vitalijus.
– Tarkime, labai mėgstu kamambero sūrį, kuris yra itin riebus. Bet jei kartą per savaitę suvalgysiu mažą jo gabalėlį per pietus, nieko tokio nenutiks. Tačiau jei jį pradėsiu valgyti kasdien ir ne po gabalėlį, o po visą gabalą, gerų rezultatų irgi nebebus.“
Vitalijus pateikė pagrindines taisykles, kuriomis vadovaujasi:
1. Kasdien tas pats dienos ir mitybos režimas;
2. Saikingas maisto kiekis, paskaičiuotas pagal tai, kiek reikia kūnui, tačiau jokiu būdu ne badavimas;
3. Maistas valgomas mažais kąsniais ir lėtai. Jei patiekalas sukemšamas ir pakankamai nesukramtomas, žmogus nesimėgauja maistu, o skrandis nespėja suprasti, kada jau gana;
4. Kasdienis fizinis aktyvumas, kuris padeda numalšinti stresą ir gerinti sveikatą;
5. Pakankamas ir kokybiškas nakties miegas.
„Mano savijauta, palyginus su tuo laiku, kai svėriau virš 100 kg ir dabar, pasikeitė labai smarkiai ir tik į pozityvią pusę. Gyvenime atsirado daug daugiau teigiamų emocijų, energijos ir noro veikti. Jaučiuosi daug geresnės fizinės būklės, esu žvalesnis, pagerėjo net mano odos būklė. Kiekvienas žingsnis ar pašokimas dabar yra visai kitoks nei prieš pradedant mesti svorį. Gebėjimas pašokti ir lengvumo pajautimas, supratimas, kad galiu nueiti daug daugiau kilometrų nei prieš tai, ar nepavargus užlipti laiptais yra tikrai nuostabus“, – džiaugėsi Vitalijus.
Pasak pašnekovo, žmogui, kuris norėtų numesti svorio, visų pirma patartų nueiti į gydytojo konsultaciją.
„Manau, kad visuomenės spaudimas mesti svorį ir savotiškas reikalavimas visiems žmonėms būtinai būti liekniems, yra tikrai blogas dalykas. Vis dėlto, jei žmogus nori pasikeisti pats, pirmas dalykas, ką rekomenduočiau, tai nueiti pasitarti su gydytoju dietologu, kad svoris būtų numestas sveikai. Dietologų nereikia bijoti, jie nieko neliepia, bet kartu su pacientu derina mitybos planą ir bando parinkti geriausius ir labiausiai tinkančius sprendimus. Specialisto patarimai visada yra labai naudingi, nuo to ir siūlyčiau pradėti“, – patarė V. Stankevič.
Gydytoja dietologė giria už pasitikėjimą
Vitalijų konsultavusi gydytoja E. Cikanavičiūtė pasakoja, jog vyras kreipėsi ne tik dėl varginusio svorio, bet ir su juo susijusių simptomų.
„Todėl jo atveju, svorio mažinimas nebuvo vien fiziniais ar estetiniais tikslais. Ypač svarbu buvo pagerinti jo sveikatos rodiklius ir, aišku, subjektyvią savijautą. Kadangi Vitalijus nuo vaikystės buvo linkęs į didesnį svorį, viena vertus, lyg ir buvo įpratęs prie jo, todėl kitaip savęs jau neįsivaizdavo. Kita vertus, įvairiais savitais, bet gan drastiškais ir, turiu paminėti, sveikatai pavojingais būdais jau buvo bandęs svorį sumažinti. Bet, deja, svoris sugrįždavo“, – prisiminė gydytoja dietologė.
Todėl buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai: mažinti svorį nesukeliant pavojaus sveikatai, sukelti kuo mažiau diskomforto ir, trečia, po truputį susiformuoti naujus valgymo ir gyvenimo būdo įpročius, kurie ateityje apsaugotų nuo svorio sugrįžimo.
„Pamenu, kad pirmasis mūsų susitikimas VULSK konsultacijų poliklinikoje buvo gan aštrus, nes Vitalijus, būdamas itin žingeidus, turėjo daug subjektyvių ir kategoriškų žinių apie maistą bei gan išreikšto skepticizmo klasikinėms dietoterapijos taisyklėms. Vis dėlto mums susitinkant periodiškai kas 3 mėnesius ir matant akivaizdžius rezultatus, tai buvo įrodymas, koks svarbus komandinis darbas. Pačiam Vitalijui, kaip ir daugumai kitų pacientų, paaiškėjo, kad sėkminga dietoterapija nėra alinanti, kažką draudžianti, apkrauta perteklinėmis taisyklėmis ir sukelianti nuolatinį nepakeliamą stresą, – sakė E. Cikanavičiūtė.
– Ir, aišku, didžiausią ir žavesį keliantys nuopelnai yra pačio Vitalijaus: jo konstruktyvumas, nuoseklumas ir patikėjimas tiek savimi, tiek ir specialistu. Kad ir kaip sentimentalu ir banalu, bet nėra specialistui didesnio atlygio, nei jo paciento gera sveikata ir švytinčios akys“.
