„Susirgau gan jaunas, būdamas 23 metų, dabar man jau 50 metų. Bet žmonės gyvena ir su sunkesniais atvejais nei mano. Gyvenime patyriau įvairių sunkumų, kai buvau depresijos liūne, nenorėjau nieko veikti, nemačiau prasmės. Bet visada stengdavausi žiūrėti į šviesią pusę, nes manau, kad išbandymai ugdo ištvermę“, – pradėjus pokalbį apie Egidijaus gyvenimą, su šypsena pasakojo vyras.
Jaunystėje Egidijus daug domėjosi literatūra, studijavo lietuvių kalbą Vilniaus universitete.
„Bet baigiau tik pirmą kursą, nes labiau patiko „studentauti“, o ne studijuoti. Beje, kažkada pats svajojau tapti žurnalistu, tik tos svajonės neįgyvendinau“, – pasakojo Egidijus.
Pagal profesiją Egidijus buvo statybininkas, tačiau po dar vieno gulėjimo ligoninėje nuvyko į psichosocialinės reabilitacijos programą. Per 10 mėnesių trukusią programą vyras įgijo virėjo specialybę.
„Ir man tai labai tinka. Po programos baigimo atlikau praktiką vienoje kavinėje Vilniaus centre, ten dirbau beveik metus, darbą gavau gana lengvai. Verslas buvo privatus, ne taip lengva išsilaikyti, bet negaliu pasakyti apie darbdavius nė vieno blogo žodžio, jie skatindavo ne tik mane, bet ir visus kitus darbuotojus“, – kalbėjo pašnekovas.
Kiek vėliau vyras įsidarbino barista, ir jau dvyliktus metus sėkmingai dirba šį darbą.
