Praėjusią savaitę penkios šalies institucijos pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo kovojant su manipuliacijomis varžybų rezultatais.
„Policija pasirengusi aktyviai kovoti su tomis veikomis. Diegiame naujas priemones, naujus metodus, šiuolaikinius stebėjimo būdus, kad galėtume tuos nesąžiningus sandorius stebėti realiu laiku, atlikti analizę ir esant reikalui pradėti ikiteisminius tyrimus“, – tuomet sakė policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.
Bet po šv. Velykų teisėsaugos karingumas staiga išblėso: Seimas uždegė raudoną šviesą bandymui sugriežtinti įstatymus, o taip pasielgti patarė patys pareigūnai, iki šiol nesugebėję išnarplioti nė vienos sutartų rungtynių bylos.
Kodėl Generalinei prokuratūrai ir policijai nereikalingas Baudžiamojo kodekso straipsnis, konkrečiai kriminalizuojantis sukčiavimą sporte?
„Jei tokia norma atsirastų, bylas reikėtų tirti, o ne ieškoti būdų, kaip nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teisėsauga turi mažai žinių apie tokius nusikaltimus, nėra aiškių rekomendacijų, kaip juos tirti, o užsiimti kūryba ne kiekvienas sugeba ir nori. Todėl jiems paprasčiau manyti, kad tai – kažkas kito, bet ne sukčiavimas“, – DELFI sakė tarptautinės advokatų kontoros „Sprezzatura Legale“ teisininkas Andrius Gabnys.
Pagal Seimui pateiktą projektą, asmenis, dariusius neteisėtą įtaką sporto varžybų rezultatams, būtų galima bausti laisvės atėmimu iki trejų metų. Įrodžius, kad sukčiai veikė organizuotoje grupėje arba įgijo didelės vertės turtą, griežčiausia bausmė išaugtų iki aštuonerių metų kalėjimo, o dalyvavimas lažybose žinant, kad rungtynės yra parduotos, grėstų įkalinimu iki penkerių metų.
Tokią Baudžiamojo kodekso pataisą dar 2013 metais įregistravo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos (JSRK) pirmininkas Juras Požela.
Tais pačiais metais Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria rekomendavo valstybėms narėms įtraukti sukčiavimą sporte kriminalizuojančias teisės normas į nacionalinius baudžiamuosius įstatymus. Bet tiek Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), tiek Vyriausybė projektą įvertino skeptiškai – esą įtariamuosius patraukti atsakomybėn Lietuvoje leidžia ir esami teisės aktai.
TTK pirmininkas Julius Sabatauskas antradienį plenariniame posėdyje teigė konsultavęsis ne tik su Seimo teisininkais, bet ir generaliniu prokuroru, Policijos departamentu, Aukščiausiuoju ir apygardų teismais. Nė viena šių institucijų nepastebėjo poreikio naujam Baudžiamojo kodekso straipsniui.
„Papildomai kreipėmės į generalinį prokurorą, prašydami paaiškinti, kodėl bylos nepasiekia teismų. Gavome atsakymą, kad vykę ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti nepakakus įrodymų, bet ne dėl to, kad trūksta teisinio reguliavimo. Sukčiavimas – ar sporte, ar kitur – vis tiek yra sukčiavimas“, – savo motyvus dėstė J. Sabatauskas.
„Visi kalba apie šią problemą, federacijos pačios prašo aiškaus sukčiavimo sporte reglamentavimo. Tai – specifinė nusikalstama veika, o TTK siūlo tiesiog nieko nedaryti. Jei prokuratūra nepradeda tyrimų pagal dabartinį reglamentavimą, vadinasi, kažkas yra blogai“, – replikavo J. Požela.
Bet parlamentarams svaresni pasirodė J. Sabatausko argumentai: po svarstymo Seimas nusprendė grąžinti įstatymo projektą tobulinti. Tai reiškia, kad pusantrų metų nuo pataisos pateikimo prabėgo tuščiai: pradėti machinacijomis sporte užsiimančių nusikaltėlių teisinę medžioklę teks iš naujo.
Susitarimų dėl rungtynių baigčių tyrimuose besispecializuojantis A. Gabnys įsitikinęs, kad Seimas suklydo.
„Mano ir kolegų nuomone, toks straipsnis vienareikšmiai yra reikalingas, ir jo vieta būtent Baudžiamajame kodekse.
Kritikai pabrėžia, kad ši norma būtų perteklinė, nes ją apima dabartinė sukčiavimo sudėtis. Bet realybė visiškai kitokia. Ikiteisminiai tyrimai nutraukiami nenustačius nusikalstamos veikos sudėties, o taip yra būtent dėl teisinio aiškumo trūkumo. Esant plačiam sukčiavimo apibrėžimui, atsiranda per didelės galimybės interpretavimui: galima pradėti galvoti, kad galbūt tai nėra baudžiamasis nusižengimas, galbūt čia nėra jokio viešojo intereso. Bet jo tikrai esama“, – teigė DELFI kalbintas teisininkas.
Pasak jo, diskutuoti galima nebent dėl to, kaip konkrečiai apibrėžti susitarimus dėl rungtynių rezultatų.
„Įvairiose šalyse ši nusikalstama veika turi skirtingas sąvokas. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje kriminalizuotas ne sukčiavimas sporte, o sukčiavimas lažybose. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai – du skirtingi dalykai, bet įsigilinus akivaizdu, jog turinys – tas pats. Kita vertus, Italijoje, Maltoje, Portugalijoje, Kipre, Lenkijoje, Graikijoje yra išskirtos nusikalstamos veikos sportui, bet ne kaip sukčiavimas, o kaip korupcija. Bet klausimų, ar tokia teisės norma reikalinga, niekam neturėtų kilti“, – neabejoja A. Gabnys.
Primename, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo nuteistas nė vienas asmuo, atsakingas už susitarimų dėl rungtynių baigčių organizavimą ar neteisėtą dalyvavimą lažybose.
Vilniaus apygardos prokuratūra pernai nutraukė du ikiteisminius tyrimus, kuriuos inicijavo Lietuvos futbolo federacija (LFF) ir Lošimų priežiūros tarnyba. Tiesa, šiuo metu šalies teisėsauga atlieka dar du ikiteisminius tyrimus, susijusius su sukčiavimu sporte.
Nors pareigūnams nesiseka minti ant kulnų šešėliniams rungtynių „režisieriams“, pastaruosius pradėjo bausti patys varžybų organizatoriai.
Pernai ištyrusi A lygos rungtynių tarp Gargždų „Bangos“ ir Klaipėdos „Atlanto“ užkulisius, LFF diskvalifikavo Gargždų ekipos vartininką iš Rusijos Soslanbeką Aršijevą iki sezono pabaigos, o buvusiam klubo viceprezidentui, taip pat Rusijos piliečiui Dmitrijui Baidai uždraudė dvejus metus Lietuvoje verstis bet kokia su futbolu susijusia veikla.
LFF tyrimų komitete po padidinamuoju stiklu buvo narstomas ir kitas rusiško kapitalo valdomas A lygos klubas – „Klaipėdos granitas“. Uostamiesčio ekipos gynėjas iš Ukrainos Olegas Dmytrenka, kuris prisipažino dalyvavęs susitarimuose dėl rungtynių su „Atlantu“ baigties, buvo diskvalifikuotas iš futbolo iki gyvos galvos.
Tuo tarpu šalies krepšinyje besisukantys sukčiai gali jaustis dar labiau nebaudžiami: per nagus iki šiol yra gavę vienintelio lažybų skandalo dalyviai. 2011 metais Palangos „Naglio“ krepšininkai lažinosi už savo komandos pralaimėjimą Kauno „Žalgiriui“ didesniu nei 30 taškų skirtumu. Lietuvos krepšinio lyga (LKL) trims „Naglio“ atstovams – Vytautui Buzui, Rimui Varanauskui ir Vidmantui Užkuraičiui – skyrė po 3 tūkst. litų baudas.
DELFI jau rašė, kad kaimyninių Estijos ir Latvijos teisėsaugos pastangos sutramdyti „nešvarių“ rungtynių organizatorius buvo vaisingesnės: Estijoje viena didžiulės apimties byla jau buvo pasiekusi teismą, o Latvijoje tęsiamas pernai pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atliekant buvo sulaikyti aštuoni įtariamieji.
