Tada tarpdisciplininių mokslininkų grupė analizavo vandenynuose esančio anglies dioksido judėjimą, galimą klimato kaitos poveikį vietos ekosistemoms bei atliko kitus tyrimus. Studijos metu jie netikėtai pastebėjo žuvies lizdą. Paskui dar vieną. Ir dar vieną...
„Pats faktas, kad Vedelio jūroje esanti milžiniška bangininių ledžuvių nerštavietė nebuvo aptikta anksčiau, yra tiesiog neįtikėtinas“, – stebėjosi giliavandenius gyvūnus tyrinėjantis biologas Autunas Purseris, dirbantis Alfredo Wegenerio Helmholtzo ašigalių ir jūrų tyrimų centre. Anksčiau toje pačioje jūroje buvo rasta tik keletas lizdų sankaupų arba pavienių bangininių ledžuvių. Radinį galima palyginti su stambios aukso gyslos atkasimu, nors prieš tai ne vienerius metus pavykdavo rasti tik mažyčių aukso grynuolių.
Kiekvieno bangininių ledžuvių lizdo skersmuo siekia apie 76 centimetrus, taigi, lizdai yra gerokai masyvesni už pačias žuvis. Įgula padidino laivo kreiserinį greitį, kad patyrinėtų didesnį plotą, ir naudodama sonarą suskaičiavo daugiau nei 100 tūkst. lizdų, iš kurių apie 16 tūkst. pavyko nufilmuoti ir nufotografuoti. Tyrėjai mano, jog nerštavietės plotas – 240 kvadratinių kilometrų, o lizdų gali būti net 60 mln. Studijos rezultatai paskelbti žurnale „Current Biology“.
Beje, daugelis lizdų nebuvo apleisti – pilni ikrelių ir saugomi suaugusios bangininės ledžuvės, bet pasitaikė ir tuščių. Taip pat mokslininkai lizduose išvydo keletą nugaišusių žuvų. Anot A. Purserio, lizdai saugomi ne šiaip sau.
„Matėme, kaip raja palindo po lizdą saugančia žuvimi ir pradėjo ryti ikrus, – sakė jis. – Panašu, kad ir jūrų vorai mėgsta pasmaguriauti ikrais. Taip pat netoli lizdų sukinėjasi jūrų žvaigždės ir aštuonkojai. Tiesa, priėjome prie išvados, kad ruoniai pirmenybę teikia suaugusioms bangininėms ledžuvėms.“
Tai ne pirmas įspūdingas šios mokslininkų komandos padarytas atradimas. Anksčiau jie užfiksavo keistą ir netikėtą pinčių judėjimą dugnu, apie kurį bylojo spikulių palikti pėdsakai. Visgi bangininių ledžuvių nerštavietė, kurios plotas maždaug keturis kartus viršija Manhatano plotą, užgožė neįprastai judančias pintis.
Nors šios bangininės ledžuvės ilgai nebuvo aptiktos, jos atsidūrė pavojuje. „Išsiritęs mailius laikosi netoli ledo paviršiaus, minta dumbliais, smulkiais bestuburiais ir slapstosi nuo plėšrūnų, – pažymėjo A. Purseris. – Jeigu dėl visuotinio atšilimo ištirps ledas, bus paveiktas šis jų gyvenimo ciklo etapas.“
Biologas pridūrė, kad jei bus suardyta ši trapi pusiausvyra, bangininėms ledžuvėms teks prisitaikyti. Įvykus pokyčiams, „paviršiniame sluoksnyje gali paplisti kitos dumblių rūšys, o visoje jūroje – pagausėti detrito, užklosiančio lizdus ir ikrus. Jame esančios bakterijos lengvai juos pažeis“, – nuogąstavo mokslininkas.
Deja, kaip žinome, Antarktidos ledynai tirpsta, o pasiūlymui Vedelio jūrą paversti saugoma teritorija dar 2016 m. pritarė Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ir keletas kitų šalių.
A. Purserio komanda planuoja į šią jūrą sugrįžti balandžio mėnesį ir nuodugniai ištyrinėti jūros dugną šiek tiek į šiaurę nuo milžiniškosios nerštavietės. Tyrėjai spėja, kad didesnės teritorijos analizė leis padaryti daugiau jaudinančių atradimų.
