Dvi Kipre įsikūrusios nekilnojamojo turto kompanijos – „Eastleigh Trading“ ir „Dana Holdings“ – turi sąsajų su Baltarusijos vadovu save laikančio A. Lukašenkos marčia Lilija Lukašenka – vyriausiojo sūnaus Viktaro žmona.
Atidžiau pažvelgus į šias kompanijas, išryškėja Nikosiją ir Minską saistančių finansinių ryšių labirintas.
A. Lukašenkos reputacija visiškai sugedo per pastaruosius kelis mėnesius, kai jis žiauriausiais būdais mėgino ir tebemėgina užgniaužti demokratinių pokyčių siekiančius protestus ir susidoroti su po suklastotų rugpjūčio mėnesį vykusių prezidento rinkimų į gatves pasipylusiais protestuotojais.
Spalio 12 d. Europos Sąjungos valstybės, įskaitant ir Kiprą, sutarė įšaldyti visus A. Lukašenkos finansinius aktyvus, jei tokių savo šalyse rastų.
Tą pačią dieną Baltarusijos krizė dar labiau paaštrėjo: A. Lukašenka įgaliojo policiją ateityje prieš demonstrantus naudoti kovinius šaudmenis.
Pasak vieno ES šaltinio, jei smurtas nesiliaus, Europos Sąjungos sankcijos ateityje gali išsiplėsti. Pavyzdžiui, jos gali apimti verslo magnatus, padėjusius Baltarusijos lyderiui praturtėti.
„Sankcijos turi labai platų teisinį pagrindą. Egzistuoja tikrąja to žodžio prasme tūkstančiai pavardžių, kurias būtų galima įtraukti į sąrašą“, – pabrėžia minėtasis šaltinis.
Šeimos reikalai
Apie tai, kad L. Lukašenka yra įvardijama kompanijos „Eastleigh Trading“ direktore, Rusijos leidiniui „Kommersant“ 2012-aisiais papasakojo iš Baltarusijos pabėgęs buvęs šalies vidaus reikalų ministerijos kovos su korupcija padalinio vadovas Viačeslavas Dudkinas.
V. Dudkinas teigė, kad L. Lukašenka drauge su Baltarusijos magnatu Vladimiru Peftijevu, „Eastleigh Trading“ savininku, naudojosi šia bendrove įvairiose sukčiavimo schemose.
V. Peftijevas buvo įtrauktas dar į ankstesnius juoduosius Europos Sąjungos sąrašus. Tai įvyko 2011 m., kai ES pritaikė magnatui sankcijas už tai, kad šis buvo, kaip teigiama, „pagrindinis A. Lukašenkos režimo finansinis rėmėjas“.
L. Lukašenka šiuo metu vadovauja „Dana Holdings“ įmonių grupei priklausančiame prekybos centre Minske esančiai meno galerijai.
Tačiau „Euobserver“ pasiteiravus, ar L. Lukašenka yra menininkė, vienas pagrindinių Baltarusijos opozicijos veikėjų Valerijus Cepkala atsakė: „Ji labai meniškai uždirba pinigus jam [Aliaksandrui Lukašenkai] padedant – suteikia didžiulių nuolaidų jo mėgstamoms įmonėms“.
Kaip rodo Kipro verslo kompanijų dokumentacija, 2019 m. „Eastleigh Trading“ veiklą tebevykdė.
„Pagrindinė įmonės veikla“ buvo „holdingo paslaugos ir Baltarusijoje esančio nekilnojamojo turto supirkimas, rekonstrukcija ir nuoma“, rodo 2013 m. atlikto audito ataskaita.
Toje pačioje audito ataskaitoje taip pat nurodoma, kad bendrovės akcijos priklauso „tik ne Kipro gyventojams“. Teigiama, jog kompanijai vadovauja Kipro finansinių paslaugų įmonė „Centaur“. Jos atstovai į telefono skambučius neatsako.
O štai įmonių grupės „Dana Holdings“ pagrindinė būstinė yra įsikūrusi Minske. Jai vadovauja du serbai – Bojanas ir Nebojsa Karičiai. Jie yra Karičių verslo dinastijos iš Belgrado atžalos. Su šios dinastijos atstovais A. Lukašenka jau daugelį metų palaiko draugiškus ryšius.
L. Lukašenka 2017 m. Baltarusijos finansiniuose dokumentuose taip pat įvardijama kaip „svarbi „Dana Astra“ darbuotoja“. „Dana Astra“ yra Minske įsikūrusi „Dana Holdings“ dukterinė įmonė.
Iš įmonių grupės dokumentų matyti, kad dukterinė Kipro kompanijos įmonė pastaruoju metu aktyvios veiklos nevykdo, tačiau Nebojsa Karičius, nurodantis, kad jo adresas yra Džumeiros Palmėje, Dubajuje, kur dažnai apsilanko A. Lukašenka, 2019 m. buvo vienas pagrindinių kompanijos akcininkų.
„Dana Holdings“ per pastaruosius kelerius metus susilaukė ne vieno užsakymo statyti prabangius daugiabučius namus Baltarusijos sostinėje.
Ši kompanija taip pat buvo viena iš bendrovių, kurios pavadinimas šmėžavo ant Minske dalintų skrajučių, palaikančių A. Lukašenką, kai kitos įmonės, išreikšdamos solidarumą su protestuotojais, streikavo.
Tačiau kompanija neigia Baltarusijos opozicijos kaltinimus, kad sulaukė perdėto nepripažintojo prezidento palankumo.
„Šis teiginys yra absoliuti netiesa. „Dana Holdings“... leidimus statyboms gavo laimėjusi atvirą konkursą, buvo griežtai laikomasi Baltarusijos įstatymų“, – tvirtino „Dana Holdings“ atstovė spaudai iš Londone ir Maskvoje įsikūrusios viešųjų ryšių agentūros EM.
Be to, buvo bandoma atriboti kompaniją nuo L. Lukašenkos – tvirtinama, kad ji dirbo paprasta dizainere ir, kai prieš trejus metus išėjo motinystės atostogų, į darbą kompanijoje „Dana Astra“ nebegrįžo.
Labirintai
Minsko, Nikosijos, Belgrado ir Dubajaus ryšiai atskleidžia vieną sudėtingo Baltarusijos ir Europos Sąjungos finansinių sąsajų labirinto giją.
Tačiau jei Kipro valdžia nutars atidžiau panagrinėti finansinius ryšius su Baltarusija, jos lauks nemažai veiklos.
Kaip rodo dokumentai, nedidelės salos investicijos Baltarusijoje yra gausesnės nei bet kurios kitos ES valstybės užsienio investicijos šioje šalyje.
Glaudūs abiejų valstybių tarpusavio ryšiai ėmė megztis dar 1998 m., kai buvo pasirašyta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, suteikusi galimybę Baltarusijos kompanijoms, pasitelkiant registracijos vietoje realios veiklos nevykdančias dukterines kompanijas, pasinaudoti mažesniais Kipro mokesčiais.
Baltarusijos statistika rodo, kad geriausiais metais, tarkime, 2013-aisiais, tokios privilegijos padėjo sutaupyti iki vieno milijardo eurų.
Kai kurios didžiosios Baltarusijos kompanijos taip pat investavo Kipre.
Baltarusijos informacinių technologijų kompanija „Asbis“, kurios metinės pajamos, remiantis pačios įmonės ataskaita, yra 1,6 mlrd. eurų, įkūrė tarptautinę būstinę Kipro mieste Limasolyje.
Baltarusijos kompiuterinių žaidimų kompanija „Wargaming Group“, kurios vertė, pasak JAV naujienų agentūros „Bloomberg“, yra 1,3 mlrd. eurų, savo būstinę įsirengė Kipro sostinėje stūksančiame stikliniame dangoraižyje.
„Wargaming Group“ taip pat įsigijo didžiausią antro pagal dydį Kipro skolintojo „Hellenic Bank“ leidžiamą įsigyti akcijų dalį – 20 proc., praneša Kipro žiniasklaida.
Be to, kaip naujienų agentūra „Al Jazeera“, remdamasi nutekintomis Kipro bylomis, informavo „Euobserver“, mažiausiai 19 baltarusių, įskaitant verslininkus ir jų šeimas, laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2019 m., įsigijo Kipro pasus.
„Kompanija „Wargaming Group“ Nikosijoje tapo labai įtakinga“, – „EUobserver“ sakė buvęs Kipro centrinio banko darbuotojas.
Tačiau Kipro finansų ministerija šioje situacijoje nieko blogo nemato.
„Finansiniai srautai iš Kipro į Baltarusiją yra ribojami. Kipro bankų sistemoje [išskyrus „Wargaming Group“] nėra jokių kitų investuotojų“, – savo puslapyje tvirtina ministerija.
„Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Kipras yra tarptautinis verslo paslaugų ir finansų centras, pasižymintis plačiu dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklu. Todėl TUI [tiesioginių užsienio investicijų] srautai į kitas jurisdikcijas yra įprastas reiškinys“, – taip pat rašoma ministerijos svetainėje.
Kipras atsisako atskleisti, ar žino apie šalyje veikiančias su A. Lukašenka susijusias kompanijas. Taip pat atsisakoma komentuoti, ar buvo įšaldytas baltarusių turtas tuo metu, kai nuo 2011-ųjų iki 2016-ųjų Europos Sąjunga taikė sankcijas tokiems asmenims kaip A. Lukašenka ir V. Peftijevas.
Tačiau V. Cepkalos, kuris, prieš prisijungdamas prie opozicijos, vadovavo Minske esančiam verslo parkui, skaičiavimai rodo, kad A. Lukašenka yra „atsidėjęs daugiau kaip vieną milijardą JAV dolerių (apie 850 mln. eurų) privačių lėšų“.
Išsipūtusios piniginės
V. Cepkala ragina Europos Sąjungos valstybes daryti spaudimą režimui nusitaikant į įmones, kurios, jo teigimu, „virto asmeninėmis jo [A. Lukašenkos] piniginėmis“.
Tačiau net ir ES institucijoms nėra lengva įveikti Baltarusijos struktūrų neskaidrumą.
Tarkime, 2014 m. V. Peftijevas Liuksemburgo teisme laimėjo itin svarbią bylą: teismas nusprendė, kad ES Tarybai nepavyko surinkti pakankamai įrodymų tam, jog verslininką būtų galima įtraukti į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.
Žurnalistams taip pat sudėtinga sulaukti atsakymų.
Kai „EUobserver“ pasiteiravo, kur šiuo metu gyvena V. Peftijevas ir ar jis tebėra susijęs su „Eastleigh Trading“, Minske esančios jo teisinių paslaugų įmonės „Revera“ atstovai atsisakė atsakyti į šiuos klausimus ir pagrasino paduosiantys tinklalapį į teismą, jeigu straipsnyje bus paminėta apie ankstesnį V. Peftijevo turto įšaldymą.
„Kurti... įvaizdį, kuris prieštarauja ES teismo sprendimui, yra neteisinga – tai yra klaidinantis dalykas, galintis padaryti daug žalos“, – elektroniniame laiške rašė teisinių paslaugų kompanijos atstovas Dmitrijus Archipenka.
Kaip rodo nutekinti „Panama Papers“ dokumentai, seniau V. Peftijevas ir jo žmona Olga Makarova gyveno Maltoje. Kol V. Peftijevui buvo taikomos ES sankcijos, O. Makarova Didžiosios Britanijos Mergelių salose įkūrė keletą kompanijų.
„Tačiau mes nesuteikiame jums [„EUobserver“] įgaliojimo skelbti kokią nors informaciją apie V. Peftijevą ar jo šeimos narius“, – pareiškė D. Archipenka.
„V. Peftijevas jau daugelį metų nesilanko Baltarusijoje, jis nevadovauja jokioms įmonėms nei Baltarusijoje, nei Europos Sąjungos valstybėse, nėra jokių ES kompanijų akcininkas ir, kiek man yra žinoma, šiuo metu jis rašo knygas“, – tvirtino D. Archipenka.