Dėl sveikatos problemų galės dirbti nuotoliniu būdu
Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus patarėja Ieva Piličiauskaitė atkreipia dėmesį, kad darbdavys neturės teisės diskriminuoti darbuotojo dėl sveikatos būklės.
„Darbdavys privalės tenkinti tokio darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, jeigu toks prašymas pagrįstas sveikatos būkle. Taip pat dėl kasmetinių atostogų ir nemokamų atostogų – jeigu kreipiasi darbuotojas, kurio prašymas yra grindžiamas sveikatos būkle, darbdavys privalės tokius prašymus tenkinti. Šiuo atveju didelę reikšmę įgauna sveikatos priežiūros įstaigų išvados ir pažymos“, – laidoje „Delfi diena“ aiškina ji.
Darbuotojai taip pat turės teisę prašyti dėl sveikatos būklės leisti dirbti nuotoliniu būdu, ir darbdavys privalės tenkinti prašymą, nebent įrodytų, kad darbas, atliekamas nuotoliniu būdu, kainuos per dideles sąnaudas ar taip funkcijų neįmanoma atlikti.
Taip pat numatomos didesnės išmokoms nusprendusiems išeiti iš darbo, jei savo pareigų negali eiti dėl sveikatos.
„Šiuo atveju turėtų būti sveikatos priežiūros įstaigos išvada, kad darbuotojas negali dirbti konkretaus darbo. Dar darbdavys turi pareigą pasiūlyti kitų laisvų vietų, kur darbuotojas galėtų dirbti, jeigu tokios pareigos darbovietėje yra“, – sako I. Piličiauskaitė.
Daugiau mokės dirbantiems lauke
Dirbantiems lauko sąlygomis nuo rugpjūčio 1-osios Darbo kodeksas numatys būtinybę padengti išlaidas, susijusias su darbo sąlygomis.
„Kompensacija negali viršyti 50 proc. darbuotojo tarifinio bazinio darbo užmokesčio, kompensuojamos padidėjusios išlaidos. Nereikėtų suprasti labai siaurai, nes ne visuomet yra faktinių išlaidų vien dėl to, kad dirbi lauke. Kompensacija yra vien už tokios funkcijos atlikimą. Pats darbas lauko sąlygomis suprantamas kaip susijęs su padidėjusiomis išlaidomis“, – aiškina specialistė.
Jos teigimu, pavyzdys galėtų būti kelių darbuotojai, teritorijų prižiūrėtojai, kurie beveik visą laiką dirba lauke.
Keičiasi nėščiųjų atleidimo sąlygos
Keisis ir nėščiųjų bei darbuotojų, turinčių vaikų iki 3 metų, atleidimo sąlygos.
„Iki šių pakeitimų darbo sutartis su nėščia darbuotoja nėštumo metu ir iki kol kūdikiui sukanka 4 mėnesiai darbo iniciatyva nutraukiama apskritai negalėjo būti. Dabar suteikiama galimybė nutraukti sutartį, bet ilgesnis įspėjimo terminas“, – sako I. Piličiauskaitė.
Tačiau, pabrėžia specialistė, šie asmenys galės būti atleidžiami tik vienu pagrindu – jei nebelieka įmonės, kurioje jie dirba.
Daugiau aiškumo dėl konkursinių pareigybių, projektinių darbo sutarčių
Delfi jau anksčiau skelbė 5 esminius pokyčius, kuriuos verta žinoti, siekiant tinkamai naudotis įstatymų suteikiamomis garantijomis. Juos komentavo profesinių paslaugų bendrovės EY advokatė Rūta Žukaitė. Štai advokatės informacija apie visus pokyčius plačiau:
- Išplečiama asmenų, turinčių sveikatos problemų, apsauga.
Nauji DK pakeitimai aiškiai įtvirtina draudimą darbuotojus diskriminuoti dėl asmens sveikatos būklės. Visi Lietuvos darbdaviai privalės tokiems darbuotojams taikyti vienodus priėmimo į darbą atrankos kriterijus ir sąlygas, sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją, taikyti vienodus darbo vertinimo ir atleidimo iš darbo kriterijus, už tokį patį darbą mokėti vienodą darbo užmokestį, imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų priekabiavimo, diskriminacijos, persekiojimo, būtų apsaugotas, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos.
Be to, nauji DK pokyčiai numato dar bent keletą naujų pareigų tiems darbdaviams, kurie įdarbina darbuotojus su sveikatos problemomis. Pavyzdžiui, jei darbuotojas pateiks prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, darbdavys privalo darbuotojui užtikrinti sąlygas dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 20 proc. visos darbo laiko normos.
Tiesa, ši prievolė nebus taikoma, jeigu darbdavys įrodys, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas.
Kitas pakeitimas numato, kad darbdavys, gavęs iš darbuotojo prašymą su gydymo įstaigos išvadomis dėl sveikatos būklės (ne dėl chroniškos ligos, bet, pavyzdžiui, dėl sezoniškumo paūmėjus tam tikrai ligai), privalės suteikti kasmetines atostogas, o jų neturint – nemokamas atostogas tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga.
Pakeitimai taip pat numato ir didesnes išeitines išmokas asmenims, kurie atleidžiami, nes nebegali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės. Nuo rugpjūčio 1 d. tokiais atvejais darbdaviai privalės darbuotojui išmokėti 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, o jei asmuo dirbo trumpiau nei metus – 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Tikėtina, kad padidinus išeitinių išmokų dydį, prašymų atleisti iš darbo dėl sveikatos būklės gali padaugėti.
- Grąžinta kompensacija už darbą lauko sąlygomis.
Šie DK patikslinimai ypač aktualūs kelių, inžinerinių komunikacijų tiesimo ir remonto, krovimo, teritorijų valymo, statybos darbus vykdančioms įmonėms.
Dabar aiškiai apibrėžiama, kad nuo rugpjūčio 1 d. darbuotojams, kurie dirba lauko sąlygomis, pavyzdžiui, atviroje erdvėje ar nešildomose patalpose, privalo būti kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nepadengiamos komandiruotės išlaidos.
- Keičiasi nėščiųjų ir darbuotojų, turinčių vaikų iki 3 metų, atleidimo sąlygos.
Nuo rugpjūčio 1 d. įspėjimo apie nutraukiamą darbo sutartį terminas nėščioms darbuotojoms ilginamas net 3 kartus. Tai reiškia, kad nėščioji, įmonėje dirbanti ilgiau negu 1 metus, apie atleidimą privalės būti įspėta prieš 3 mėnesius, o dirbanti trumpiau negu metus – prieš 6 savaites.
Iki šiol norint likviduoti įmonę, bet turint nėščių darbuotojų ar darbuotojų, auginančių vaikų iki 3 metų, to padaryti nebuvo įmanoma dėl draudimo tokius darbuotojus atleisti. Patvirtintais DK pakeitimais bus galima nutraukti darbo sutartį su visais darbuotojais, nedarant išimčių dėl jų šeiminės padėties, kai teismas ar bendrovės steigėjas priima sprendimą dėl įmonės likvidavimo.
Naujos DK nuostatos numato, kad bus galima su darbuotojais lengviau atsisveikinti tais atvejais, kai verslas ar jo dalis yra perduodami kitam juridiniam asmeniui, nors darbuotojas, turintis vaiką iki 3 metų, nesutinka su darbo santykių tęstinumu.
- Pašalintas neaiškumas dėl konkursinių pareigų.
Nuo rugpjūčio 1 d. įteisinama, kad į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, asmuo gali būti laikinai priimtas pagal terminuotą darbo sutartį iki tol, kol į tas pareigas konkurso būdu bus priimtas darbuotojas.Tiesa, numatomas aiškus terminas – ne ilgiau kaip vienų metų laikotarpiui.
Įsigaliojus pakeitimams, juridinio asmens vadovui būtų išmokama 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į dvi sąlygas: kai darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip 2 metus, taip pat jeigu jis atšaukiamas įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai vadovo atšaukimą lėmė jo kaltės veiksmai. Išmokos mokėjimas nebepriklauso nuo to, ar vadovas atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą, ar po jo.
