„Bet juk reikalinga ta druska visiems: štai, ir karvėms, ir elniams, briedžiams į mišką neša.“ Taip, reikalinga, nesiginčys joks gydytojas. Be natrio ir be chloro nebeveiks mūsų vidinės batareikos, nes druska mūsų ląstelėse ir kraujuje – kaip elektrolito tirpalas akumuliatoriuje, tik ne tokia nuodinga. Šokinėja kalis ir natris į ląstelę ir veikia ląstelės motoriukas. Bet kas per daug, tai irgi nesveika. Druska – ne riebaliukas, atsargai neprikaupsi. Paskui druską – ir vanduo. Organizmas – ne sriuba, žmogaus sūrumo lygį ne šeimininkės užgaidos reguliuoja, tad palaikomas, koks turi būti, jis nuolat – jei per daug druskos, reikia skiesti.
Ir organizmas skiedžia – išvaro skysčius iš visur, iš kur galima: kelia troškulį, išsunkia ląsteles. Žmogus nori gerti, vėliau – šlapintis, negražiai tinsta visur, kur gali patinti, išsunktos ląstelės pasidaro dirglesnės, reaguoja į viską labiau, stresuoja, kraujagyslių raumenys spazmuoja: inkstuose – varo šlapimą, periferijoje – didiną spaudimą. Oda sensta, sausėja, stresuojančios ląstelės bando prisitaikyti, bet nespėja, stresuoja dar labiau, galiausiai miršta arba mutuoja. Iš mutavusių ląstelių vystosi vėžys.
Spazmuotos kraujagyslės sukelia kraujo spaudimo ligą. Inkstai iškankinti nuolatinio filtravimo. Ne kokia perspektyva, bet druskos perteklius didina ir širdies kraujagyslių ligų bei onkologijos riziką, greičiau sendina ir odą, ir protą.
Taip, visa tai vyksta labai labai iš lėto, ir vienos dienos nuodėmė, kaip pavalgome ko nors sūraus, nieko nepablogins. Tik, deja, mes nuolat druskos vartojame nuo dviejų iki penkių kartų daugiau, nei turėtume.
Visi labai mėgstame iš informacijos srauto iškirpti tą dalį, kuri mums patinka, ir naudoti ją savo silpnybėms pateisinti. Kalbant apie druską, tai leidžiami 5 gramai per dieną. Skiriasi net 5 gramų kiekis: vienur lietuviškai rašančio interneto platybėse nurodomas arbatinis šaukštelis be kaupo, kitur – su kaupu, dar kitoje vietoje – pusė arbatinio šaukštelio.
Taip, penki gramai – tai pusė šaukštelio. Ir, mielieji, čia ne vienam kartui, o visai dienai. Ir tik tuo atveju, jei nevartojome sūdyto maisto.
Gaminate namuose, naudojate šviežius natūralius produktus? Valio. Pusė šaukštelio Jūsų laukia. Valgote dešreles su kečupu, pirktą sumuštinį su majonezu, pasišildote mikrobangų krosnelėje kažkieno keptus kotletus – tikėtina, jau suvartojote savo šaukštelį druskos. Nes gamintojas nori štai ko: a) kad maistas ilgiau negestų, b) kad būtų skanus, tad druskos, kaip konservanto ir skonio stipriklio, tikrai nepagaili.
Ir senelis, kuris viską sūdė, ir briedžiai, elniai miškuose niekada nepirko pusfabrikačių, apdoroto maisto ir nevalgė pakelės užeigose kebabų, todėl jie papildomos druskos užsitarnavo.
„Bet aš sveiką druską vartoju. Ten kalio dvidešimt kartų daugiau nei įprastoje“, – giriasi šeimininkė. Šaunuolė. Tik, matote, „įprastoje“ druskoje natrio chlorido yra 99,9 procento. Tad jei kitokių druskų (pavyzdžiui, kalio) ten atsiras 1 ar 2 procentai, tai bus 10–20 kartų daugiau. Supersveika Himalajų druska turi 98 procentus natrio chlorido. Bet, sutikite, reklama „dvidešimt kartų daugiau sveikatos“ skamba geriau nei „vienu procentu mažiau nuodo“.
Nepasiginčysi: ji tikrai skanesnė už paprastą.
„Kuo blogiau atrodo, tuo sveikesnė“ – ta pati istorija. Taip, rafinuota, išgryninta druska beveik visiškai neturi priemaišų, o nevalyta turi, bet tai yra viso labo procentas ar net jo dalys, tad pateisinti, kad tokią druską galima valgyti šaukštais, nevalia. Be to, gamintojai specialiai gali „nudažyti“ druską, kad natūraliai atrodytų.
„Svarbu, kad būtų ištirpusi, nesveika tik „gryną“ kristalais valgyti.“ Netiesa. Verdant, kaitinant ir kepant druskos savybės pasikeičia, pavyzdžiui, ji praranda jodą, kuris reikalingas mums, ir dažnai druska yra juo papildoma. Ir iš anksto pasūdyto maisto savybės pasikeičia. Todėl druskos pridėti reiktų pačioje pabaigoje, beje, kiekvienam pagal poreikius, o ne visiems vienodai.
„Būtent, ne visiems vienodai. Man norisi, vadinasi, yra poreikis, organizmas pats prašo.“ O jei organizmas pats prašo cigaretės ir alaus, tai – irgi poreikis? Sveikam žmogui papildomai druskos gali prireikti, jei jis daug fiziškai dirba ar sportuoja, nes praranda su prakaitu. Nubėgot kelis ratelius Vingio parke? Reikia pasipildyti mineralų. Sėdit visą dieną su alaus buteliu rankoje prie televizoriaus – neužsitarnavot savo sūdytos žuvies.
„0,9 ir 2,0.“ Du skaičiai, pastaruoju metu dažnai minimi gydytojų. Kas tai? Tai natrio ir kalio santykis maiste. Turėtų būti 0,9 o yra 2,0, t. y. mes naudojame dvigubai daugiau natrio druskos ir dvigubai mažiau kalio druskų. Pasirodo, papildomas kalio kiekis maiste gali sumažinti minėtą ląstelių išsunkimą ir stresą, be to, veikia kaip papildoma apsauga ir atsvara natriui. Daug žalių vaisių ir daržovių – daugiau kalio. Mažiau dešros ir pusfabrikačių – mažiau natrio.
Todėl vartojamoje druskoje turi būti ne vienu dviem procentais daugiau kalio, bet natrio, perpus praskiesto su kalio druskomis. Tokių druskų yra, tiesa, jos perkamos ne krautuvėse, o vaistinėse. Pasidomėkite. Tada tas Jūsų arbatinis šaukštelis gali būti ir popilnis, tiek to.
O ką daryti su sūriu vandeniu ir kaip dažnai galima gerti mineralinį – rubrikoje „Pas specialistą – be eilės“.
Malonaus ir sodraus Jums gyvenimo skonio.
